„Iki lemtingos dienos ji džiaugėsi viskuo, kuo tik gali džiaugtis jaunas žmogus“, – savo dukros istoriją pasakoja mama Daiva Sinkevičienė. Ji sako, kad viskas nutiko netikėtai, kai Emilija su studentų programa išvyko padirbėti į JAV. Po vasaros Havajuose Emilija išvyko į Los Andželą, kur dukrą ištiko epilepsijos priepuolis. Tik tv3.lt mama pasakoja, kad Emilija buvo staigiai išvežta į ligoninę, kur daktarai nustatė negailestingą diagnozę.
Kova – su mamos palaikymu
„Emilijai diagnozuota anaplastinė astrocitoma – III stadijos piktybinis smegenų vėžys. Amerikiečiai teigė, kad auglys nėra operuojamas, nes taip išplitęs, kad, nepažeidžiant smegenų, galimybių jį pašalinti nėra“, – atvirai kalba Kauno Žaliakalnio progimnazijoje mokytoja dirbanti Daiva. Tuomet prasidėjo ilga kova su liga – operacijos metu pašalinta tik dalis naviko, ištiko dalinis paralyžius, o vėliau laukė spindulinė terapija. Negailestinga liga grįžo, navikas ataugo, todėl sekė net 6 chemoterapijos kursai.
„Pagrindinis navikas kol kas neataugęs, tačiau galvoje daug darinių, linkusių supiktybėti ir plėstis, Emilijai sunku valdyti dešinę kūno pusę, sutrikusi koordinacija, atmintis. Dukra du metus yra akademinėse atostogose, o sveikimas po operacijos buvo sunkus. Ji palengva stiprėja, tačiau nebegrįžo į savo buvusią būseną“, – pasakoja mama. Net telefonu gali girdėti mamos stiprybę, kuria ji uždegė ir savo dukrą. Nors po paskutiniojo gydymo ryškiai pablogėjo sveikata, Emilija nebegali pati nuvažiuoti į jogą, išeiti iš namų, tačiau apie pasidavimą net nėra jokių kalbų.
„Tai yra vėžys, o mes esame kovotojos, kurios nesiruošia nuleisti rankų. Kiek gali, tiek kovoja ir Emilija. Iš kur tiek stiprybės? Esu labai tikintis žmogus, todėl žinau, kad turiu tikėti. Palūžti yra lengva, tačiau tuomet palūžtų ir mano dukra. Mes esame aktyvios kovotojos ir tikime, kad viskas išsispręs. Dabar džiaugiamės tokiu gyvenimu, kuris yra šiandien.
Džiaugiamės kiekvienu žydinčiu augalu ir dėkojame Dievui, kad dar turime tokią galimybę. Ir viena kitą labai palaikome“, - suvirpinančiai širdį kalba mama. Šeimoje vėžinių susirgimų nebūta, tad liga tokiame jauname amžiuje labai išgąsdino. Moters tėvai dar gyvi, o močiutė iš tėčio pusės sulaukė 102-ejų metų. Iš mamos pusės vienas iš tėvų mirė nuo žarnyno vėžio, tačiau gilioje senatvėje.
Reikalinga pagalba
„Gydytojai komentavo, kad auglys augo kelerius metus, gal net nuo pat vaikystės. Sunku pasakyti, tačiau patvirtina, kad mažiausiai kelerius metus. Šiuo metu gydymo Lietuvoje galimybės, deja, išsemtos, gydytojai vilčių neteikia – vėžys linkęs atsinaujinti. Tačiau užsienyje taikoma imunoterapija – vienas gydymo būdų, padėjęs ne vienam pacientui būtent su tokia diagnoze. Vokietijos Kiolno imunologinio onkologinio cento specialistai gali sukurti dendritinių ląstelinių vakciną Emilijai.
Šiam gydymui reikalinga suma (be kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidų) – 40 000 eurų“, – kukliai kalba moteris. Vėžiu susirgusi mergina gauna vos 160 eurų per mėnesį invalidumo pašalpą, tad parama yra labai reikalinga.
„Dėkoju visiems, suteikusiems paramą ir kreipiuosi prašydama pagalbos į visus, galinčius padėti mano dukrai tęsti šią nelengvą kovą“, – socialiniame tinkle prašo mama.
Emilijos paramos grupė „Facebook“: https://www.facebook.com/groups/490487974487415/?fref=ts
Aukojimo sąskaita: LT40 7044 0001 9461 1160 (SEB bankas, Daiva Sinkevičienė). Aukodami nurodykite paskirtį – „PARAMA“.
