Šioje aikštėje 1989 metų birželį studentų protestus malšinę pareigūnai šaudė į pilietinių teisių reikalavusius žmones. Per įvykius Tiananmenio aikštėje žuvo iki šiol nežinomas skaičius protestuotojų, jų gali būti daugiau nei tūkstantis.
Anuomet Pekino veiksmai išprovokavo pasmerkimą visame pasaulyje, tačiau į piketą susirinkę aktyvistai Vilniuje nerimavo, kad šiandien politikų santykiai su Kinija yra paremti interesais.
„Matome, kad yra noras įsiteikti, – žurnalistams sakė Tibeto rėmimo grupės narys Robertas Mažeika. – Jeigu visa valstybė atstovauja ekonominiams interesams, tai žmogaus teisėms nelabai yra kas atstovauja“.
Jis perspėjo, kad investuodama į kitų šalių, įskaitant Lietuvos, infrastruktūrą Kinija iš tikrųjų siekia ne stiprinti bendradarbiavimą, o daryti šioms šalims politinę įtaką.
Tiananmenio aikštė buvo laikoma simboliniu Kinijos politinės valdžios centru. Prie čia protestavusių studentų prisijungė darbininkai ir intelektualai, panašių demonstracijų vyko ir kitose Kinijos vietose.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms po protestų pradžios šis judėjimas buvo sutraiškytas per naktį surengtą kariuomenės reidą.
Po šio numalšinimo valdančioji Komunistų partija įsipareigojo ateityje žūtbūt užkirsti kelią bet kokiems panašiems iššūkiams jos valdžiai.
R. Mažeika sakė, kad po 1989-ųjų įvykių Kinija tęsė piliečių laisvių ribojimą ir socialinę kontrolę.
„Tiananmenio įvykiai buvo tas lūžio taškas“, – kalbėjo aktyvistas.
Praėjus trims dešimtmečiams, šios žudynės tebėra vienas opiausių klausimų žemyninėje Kinijoje – cenzoriai griežtai draudžia net minėti šiuos įvykius.
Aukų skaičius ginčijamas, o Kinijos vyriausybė iki šiol nėra paskelbusi oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.
Pagal akademikų, įvykių liudininkų ir žmogaus teisių organizacijų vertinimus, per šias žudynes gyvybių neteko nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio aktyvistų.
