Lina ABROMAVIEČIENĖ
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėja gyventojus atidžiau rinktis maisto produktus, siūlomus įvairiuose internetiniuose skelbimų portaluose, nes vis dažniau pasitaiko apsinuodijimo atvejų ir skundų dėl netinkamos internetu pirktų produktų kokybės.
Pažeidimai Šiauliuose
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, valstybinė maisto produktų inspektorė Audronė Mikalauskienė sako, kad Šiaulių tarnyba yra užregistravusi 8 internetines parduotuves, dėl kurių 2011–2012 metais buvo gauta vartotojų skundų.
Dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl maisto papildų ir fasuotų negreit gendančių nekokybiškų maisto produktų.
„Gavome skundų dėl maisto papildų su pasibaigusiu galiojimo terminu ir neįregistruotos prekybos. Iš gautų skundų per dvejus metus pasitvirtino keturi. Vienu atveju buvo stabdyta parduotuvės veikla, o kitais 3 atvejais skirtos baudos“, – sako A. Mikalauskienė.
Pasak valstybinės maisto produktų inspektorės, vykdant parduodamų maisto prekių kontrolę svarbu išsiaiškinti, ar internetinė prekyba įregistruota maisto tvarkovų registre, ar maisto papildai notifikuoti, ar nepažeidžiamas reklamos įstatymas, ar maisto produktams nepriskiriamos gydomosios savybės. Keisis maisto pirkimo internetu nuostatos
A. Mikalauskienė sako, kad didžiausia problema yra tai, jog kokia informacija apie maisto produktą turi būti teikiama internetinėje parduotuvėje nėra apibrėžta teisės aktais, todėl kartais reklamuojant vieną ar kitą gaminį, jam yra priskiriamos gydomosios ar organizmo veiklą gerinančios savybės.
„Nuo kitų metų gruodžio 31-osios įsigalios naujas Europos reglamentas dėl informacijos apie maisto teikimą vartotojams, kuriame numatyta, kad perkantiems nuotoliniu būdu privalės būti pateikta visa privaloma informacija apie maisto produktą nepasibaigus pirkimo procesui ir išdėstoma informacinėje medžiagoje, o visi privalomi duomenys turi būti pateikiami produkto pristatymo metu“, – aiškina A. Mikalauskienė.
Nesilaikoma higienos
Pažeidimų randama ne tik maistu prekiaujančiose internetinėse parduotuvėse. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai namų šeimininkės, kurios savo namų virtuvėse kepa tortus, šakočius ar kitus konditerijos gaminius ir juos parduoda žmonėms, dirba neįregistravusios savo veiklos.
Žmonės džiaugiasi, kad tortą nusipirko kiek pigiau, tačiau nepagalvoja apie sąlygas, kuriomis jis buvo pagamintas.
Pasak specialistų, žmonės rizikuoja, nes nedidelėje buitinėje virtuvėje nėra galimybių užtikrinti higienos, tinkamų žaliavų ir produktų laikymo sąlygų. Viskas gaminama ant vieno ir to paties stalo, saugoma tame pačiame šaldytuve, kur termiškai neapdorotos, nedezinfekuotos žaliavos gali užteršti jau pagamintus produktus.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dažniausiai sulaukiama skundų dėl „naminių“ tortų. Viena dažniausių tokių incidentų priežasčių – technologinio proceso pažeidimai, asmens ir maisto ruošimo higienos reikalavimų neišmanymas.
Tortų kepėja: „Parduotuvėse taip pat gausu nekokybiškų produktų“
Viename iš socialinių tinklų pakalbinome tortus namuose gaminančią moterį. Kepėja pateikia tortų nuotraukas ir priiminėja užsakymus internetu. Moteris ginasi, kad tortus ir keksiukus kepa tik sau ir pažįstamiems. Aišku, tas pažįstamų ratas įtartinai išsiplėtęs. O tai rodo, kad veikla vykdoma neteisėtai.
Tortų kepėja sako, kad pačiai nekokybiško maisto internetu neteko nusipirkti, nes niekada neperka iš nepatikimų žmonių. „Visada atsižvelgiu į rekomendacijas. Ir jei atsiliepimai yra geri, man nesvarbu, ar tai legalu, ar ne. Be to, parduotuvėse taip pat gausu nekokybiškų produktų – pati ne kartą su tuo susidūriau“, – aiškino tortų kepėja.
Tačiau vis dėlto gyventojai turėtų žinoti, kad internete savo pagamintais maisto produktais ar patiekalais prekiaujantys asmenys ne visuomet savo veiklą vykdo legaliai. Gaminti patiekalus, kepti tortus, pardavinėti maisto produktus galima tik turint maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kurį pagal įmonių veiklos vietą išduoda teritoriniai valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai.
