Lietuvoje vaistinių tinklai užima didžiąją mažmeninės vaistų rinkos dalį ir konsoliduojasi su vaistų didmeninio platinimo įmonėmis. Todėl gamintojų įtaka formuojant vaistų asortimentą ir kainodarą mažėja, o valstybinis reguliavimas greičiausiai yra neefektyvus. Tokias tendencijas atskleidė atliktas tyrimas.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininko Gintauto Barcio, sveiką konkurenciją Lietuvos farmacijos rinkoje galėtų aktyvinti vykdoma valstybinė generinių vaistų patekimo į šalies rinką bei kompensavimo sistemą skatinimo politika.
„Mažiems generinių vaistų gamintojams patekti į rinką padėtų paprastesnė vaistų registravimo procedūra bei kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų reguliavimas pagal pigiausią produktą“, – sako jis.
Vietiniai nuošalyje
Praėjusiais metais atliktas tyrimas „Europos farmacijos teisyno (politikos) poveikis vaistų prieinamumui Lietuvos gyventojams“, užsakytas Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat atskleidė, jog Lietuvos vaistų gamintojų produkcija šalies rinkoje sudaro itin menką dalį. VVKT viršininko teigia, kad Lietuvos gamintojų dalis šalies rinkoje yra tikrai maža: kompensuojamų vaistų apie 0,7 proc., nekompensuojamų – vos keli procentai. Be to, ji nuolat mažėja, todėl šalies gamintojams reikėtų valstybės paramos.
„Taip atsitiko dėl augančios konkurencijos, kokybinių reikalavimų įrangos bei personalo atžvilgiu. Tai privertė šalies gamintojus prisitaikyti. 2003 m. buvo virš 600 vaistų, gaminamų Lietuvoje – dabar jų sumažėjo apie 70 proc. Gamintojų sumažėjo perpus. Reikia ieškoti priemonių, kaip šią padėtį keisti, nes vietos vaistų gamintojai sukuria valstybei didelę pridėtinę vertę, didindami bendrąjį vidaus produktą, kurdami darbo vietas, skatindami technologijų kūrimą“, – sako V. Barcys.
Skaičiuojama, kad jei vietiniams gamintojams pavyktų atsiriekti bent 20 proc. Lietuvos vaistų rinkos, jų pardavimai sudarytų apie 200–300 mln. litų.
Pigiausi nepasiekia pirkėjų
VVKT viršininkas pabrėžia, kad nors Lietuvoje vaistų užregistruota pakankamai, bet dėl įvairių priežasčių pigiausi jų pirkėjų nepasiekia. Jam pritaria ir Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas: „Vaistų kainos sumažėjo bendrąja prasme, bet iš pacientų pusės pasirinkimas pigiausio vaisto neįvyko, kaip buvo planuota. Vaistinės turi pigiausius vaistus savo asortimente, tačiau vaistininkai tikrai nesiūlo pačių pigiausių vaistų. Pacientus padėjo gydyti vaistinių tinklai: pagal įvairias rinkodaros priemones jie reguliuoja vienų ar kitų vaistų pardavimus. Valstybė galės po šio tyrimo padaryti tam tikras išvadas.“
Jis tvirtina, kad gamintojai turi labai mažą įtaką vaistų kainoms ir pardavimams, nors jie dažniausiai yra kaltinami dėl situacijos rinkoje.
„Pigesnių vaistų, net jei jie šalies rinkoje ir registruojami, prekybininkai tiesiog neįtraukia į asortimentą. Mes tikimės, kad greitai bus galvojama, kaip šias tendencijas sumažinti“, – sako L. Labanauskas.
Anot tyrimo eksperto Vytauto Basio, viena iš išeičių – reguliuoti ir nekompensuojamųjų vaistų rinką.
„Lietuvoje vaistų užregistruota pakankamai, jų asortimentas platus, jeigu vertinsime bendras tendencijas, vaistų kainos mažėja. Tačiau įdomi tendencija ta, kad vyrauja sąjunga tarp importuotojų ir platintojų vaistinėse – jie gali reguliuoti kainas mažmeniniuose tinkluose. Valstybė galėtų labiau kištis į nekompensuojamų vaistų rinkos reguliavimą, žinoma, atsargiai, kad neiškreiptų konkurencijos“, – teigia jis.
VVKT viršininko duomenimis, Lietuvoje vaistų suvartojimas yra panašus, kaip šalių kaimynių Latvijos, Lenkijos, Estijos: vyrauja širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo, kvėpavimo sistemoms skirti vaistai. Apie 45 proc. Lietuvoje suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemai skirtų vaistų.
