Dar prieš kelerius metus sulaukdavę gausaus emigrantų antplūdžio grožio ir sveikatingumo salonai praranda viltį iš jų užsidirbti. Anksčiau į gimtąjį kraštą tautiečiai grįždavo pigiau susitvarkyti plaukų, dantų, o savo įvaizdžiui negailėdavo tūkstantinių sumų, dabar jie renkasi tik būtiniausias procedūras.
Keičiasi prioritetai
Emigrantų prioritetai keičiasi. Tai diktuoja ne ekonominė krizė, o žmonių požiūris. Anksčiau taupę pinigus ir juos leidę išvaizdai, į kitas šalis laimės ieškoti išvykusieji nebesiveržia gimtinėn, kad pigiau susitvarkytų plaukus ar pasinaudotų pigesnėmis grožio procedūromis. Užuot vykę į Lietuvą, jie keliauja po šiltus kraštus, dairosi paslaugų ten, kur gyvena.
Laikai, kai atostogauti į tėvynę sugrįžusios lietuvės už grožį paklodavo kelis tūkstančius litų, praeityje. Pastaruoju metu moterys nebeišlaidauja – tik susitvarko plaukus ir renkasi būtiniausias procedūras.
Grožio salonų specialistai dažnai išgirsta klausimą, kaip Lietuvoje galima gyventi, kai viskas taip brangu.
Pasak „Oranžinio stiliaus“ vadovės Aušros Vitkuvienės, pinigus skaičiuojantys emigrantai neslepia nuostabos, kad įmanoma išgyventi gaunant lietuvišką atlyginimą ir esant tokioms kainoms.
„Emigrantai Lietuvoje neperka batų, drabužių, nes čia gerokai brangiau nei, pavyzdžiui, Anglijoje. Bet apsilanko pas kirpėją, odontologą, nes jų paslaugos Lietuvoje daug kokybiškesnės ir pigesnės, palyginti su kainomis užsienyje“, – „Sekundei“ teigė A.Vitkuvienė.
Užsienyje užsukti pas gerą kirpėją sau gali leisti retas svetimšalis. Tačiau galimybių, kaip už simbolinę kainą atrodyti tvarkingai ir originaliai, nemaža.
„Už tą pačią sumą, kokią Anglijoje sumoka meistro mokiniui, Lietuvoje moterys nusikerpa pas profesionalią kirpėją“, – tvirtino A.Vitkuvienė.
Taupo juodadarbiai
Nors paslaugos užsienyje ir brangios, tačiau emigrantų tai jau nebegąsdina.
„Lietuviai grožio procedūras, odontologų paslaugas pas mus vertina daug labiau nei užsienyje. Tačiau jų gali rasti jau ir ten, kur gyvena. Yra tokių specialistų, kurie kas keli mėnesiai važiuoja į Angliją, Airiją ir savo paslaugas siūlo namų sąlygomis: ir emigrantams gerai, ir kolegos užsidirba“, – pasakojo A.Vitkuvienė.
Emigrantai, anot pašnekovės, nebeteikia pirmenybės grįžti į Lietuvą, nes atvažiavę išleidžia daugiau, nei, tarkime, ilsėdamiesi šiltuose kraštuose.
„Tie, kurie užsienyje dirba juodadarbiais, taupo labiau. Kai grįžta į Lietuvą, čia susitvarko plaukus, apsilanko pas medikus“, – teigia grožio salono „Oranžinis stilius“ savininkė.
Kirpėja tvirtina, kad moterys renkasi mažiau priežiūros reikalaujantį kirpimą. Švedijoje kirpimas ir dažymas, pasak A.Vitkuvienės, kainuoja nuo 600 litų, o pas mus galima plaukus susitvarkyti ir už šimtą litų.
„Ten nėra skirtumo, ar vaikiškas, vyriškas ar moteriškas kirpimas. Norvegijoje, Danijoje kirpėjų paslaugos dar brangesnės nei Švedijoje. Airijoje, Anglijoje priklauso nuo miestų“, – teigia pašnekovė.
Kirpėja nuogąstauja, kad ateityje bus vis mažiau į gimtąjį kraštą norinčių grįžti emigrantų.
„Yra žmonių, kurie išvyksta ar ketina vykti mokytis į svečias šalis. Užsienyje gavę išsilavinimą, jie dirba ir gyvena visavertį gyvenimą. Jiems nebereikia vykti pasigražinti į Lietuvą“, – mąsto pašnekovė.
Vaida REPOVIENĖ
