Kol Vakarų Lietuva vaduojasi iš potvynio gniaužtų, pietinėje mūsų krašto dalyje dega pievos. Ugniagesiai baiminasi, kad labiau pašildžius saulutei tai taps visuotiniu reiškiniu, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ).
Pirmieji pievų gaisrai pastarosiomis dienomis įsiplieskė Suvalkijoje, kur laukai pradžiūvo pirmiausia. Gesinti pernykštės žolės ugniagesiai jau važiavo 7 kartus.
Juoduliai nusėjo daugiau kaip 3 hektarų teritoriją. Didžiausias plotas žolės išdegintas Vilkaviškio rajone, Donelaičių kaime, o pavojingiausias gaisras buvo kilęs Kalvarijos savivaldybės Reketijos kaime. Degė pieva šalia miško, tad bet kurią akimirką liepsnos galėjo persimesti į krūmokšnius ir medžius.
LŽ kalbinti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai teigė, kad dar tik pirmos šiltos dienos, saulė tik pradeda džiovinti pievas. Jie pažymėjo, kad gaisrų bus dar ne vienas, nes beldimasis į žmonių, ypač gyvenančių kaimuose, sąžinę lieka be atgarsio. "Viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai prabus pavasarėjanti gamta. Jei ateis sausmetis, žolės deginimo pasekmės gali būti skaudžios. Žmonių mąstymą pakeisti labai sunku", - svarstė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys.
Tiek ugniagesiai, tiek aplinkosaugininkai neslepia, kad kovoti su žolės degintojais sudėtinga. Norint juos nubausti, būtina sučiupti nusikaltimo vietoje - deginančius žolę ar ražienas. Tokie atvejai labai reti.
"Manyčiau, kad geriausia gaisrų prevencija - pievų savininkų baimė netekti Europos Sąjungos išmokų už deklaruotus žemės plotus", - tvirtino R.Masys. Mat pernykštės žolės deginimas pripažįstamas netinkamo ūkininkavimo praktika.
Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vyriausiosios specialistės Aistės Mileikaitės išmokos žolės degintojams gali būti sumažintos iki 20 procentų. Kiek tokių atvejų būta pernai, NMA dar nesuskaičiavo, nes paraiškos išmokoms dar tik peržiūrimos. Tačiau neabejojama, kad tokių, kurie neteks dalies išmokų - bus. Mat pernai pievų gaisrų būta rekordiškai daug. Palyginti su 2008 metais, jų skaičius išaugo net 58 proc., išdegė per 13 tūkst. hektarų pievų ir miškų.
