Dar prieš išvykdami į Kroatiją sužinojome, kad turistai labai neabejingi romantiškajam Kroatijos miestui Roviniui (Rovinj). Ten apsilankę pamatėme, kad neveltui - ši vieta sužavėjo ir mus. O ir turistus ten labai myli: ir miesto gyventojai, ir vietinė fauna. Nors Rovinyje praleidome tik pusdienį, bet ir tiek laiko užteko, kad miestas įstrigtų į atmintį ilgam.
Ankstesniame įraše pasakojau apie Kroatijos Istrijos regiono miestą Pulą, kuris yra tikrai ne vienintelis turistų traukos objektas regione. Istrijoje yra daug mažesnių miestelių, kuriuos turint laiko verta aplankyti. Mes daug laiko neturėjome, bet vieną dieną paskyrėm kelionei į Rovinį (Rovinj), kuris yra apie 40 kilometrų nuo Pulos. Rovinis visiškai kitoks nei Pula. Tai kaip kokia Palanga ir Klaipėda - vienas mažesnis, turistinis, o kitame dar ir uostas yra. Tuo palyginimą su Lietuvos miestais ir baigiu.
Poilsiautojams iš užsienio Rovinį lengviausia pasiekti nusileidus Pulos arba Italijos Trieste oro uostuose. Mes Rovinį pasiekėme tarpmiestiniu autobusu iš Pulos. Kelionė užtruko apie pusvalandį.
Rovinio miesto centrinė dalis - senamiestis, įsikūręs apskritame pusiasalyje, kuris iš tikrųjų nėra pusiasalis. Rovinio miestas buvo įkurtas saloje, kurią nuo žemyno skyrė tik siauras kanalas. Kai keliauti į salą tapo per daug sudėtinga, vietiniai kanalą užpylė ir taip sujungė su Kroatija.
Rovinio senamiestis išties vertas dėmesio. Matyti, kad miestui daug įtakos padarė italų kultūra (kažkur teko skaityti, prieš 100 metų, kai Rovinis priklausė Austrijos imperijai, beveik visi Rovinio gyventojai buvo italai). Netgi mūsų draugai, pamatę mūsų atostogų nuotraukas iš Rovinio, sakė, kad primena itališką vaizdą. Pastelinių spalvų namai, siauros akmenimis grįstos gatvelės - ir Pula prieš Rovinį atrodė gerokai pilkesnė. Senamiestyje ir praslampinėjome tą pusdienį. Pradėję nuo prieplaukos, pilnos žvejų laivelių ir didesnių jachtų, praėjome turbūt plačiausią gatvę Rovinyje, kurią iš abiejų pusių supa restoranai. Akmeninėmis gatvelėmis kilome į kalną, kur ant aukščiausios vietos stūkso Šv. Eufemijos bazilika, jos bokštas gerai matomas ir pakilus lėktuvu.
Rovinio senamiestį juosia promenada palei jūra, o nuo jos atsiveria puikus vaizdas į daugybę salų netoli Rovinio. Ten smagu pasivaikščioti pakrantėmis, o vasarą galima nulėkti ir į netoliese esančius paplūdimius. Promenadoje buvo gana ramu, šurmulys labiausiai jautėsi pačioje senamiesčio širdyje, vos pradėjus leistis nuo bazilikos - ten prekybininkai į gatves išnešę įvairiausius meno dirbinius bei turistams skirtus niekučius. Galėjom prieiti, pasižiūrėti, prekeiviai nepuolė įkyriai siūlyti, kaip pasitaiko kitose Viduržiemio jūros valstybėse. Dar vienas pliusas kroatams.
Paėjus kiek toliau nuo pagrindinių gatvelių, miestas atrodė snaudžiantis - buvo sekmadienio popietė ir dauguma parduotuvių bei kitokių įstaigų buvo uždarytos. Tad apsisukom atgal ir grįžom į plačiąją restoranų gatvę šalia prieplaukos - buvo pietų metas, reikėjo susirasti, kur pavalgyti. Išsirinkome vieną vietą, kurio meniu nesiūlė vien picų, ir prisėdome prie staliuko lauke. Užsisakėme mėsos lėkštę dviems (apie 120 kunų - 12£), ir gana greitai sulaukėme kompanijos - aplink mus pradėjo būriuotis miesto katinai, nusprendę, kad turistai turėtų atiduoti duoklę ir jiems. Paaiškėjo, kad ne be reikalo - jie kantriai tupėjo šalia ir žiūrėjo tiesiai į mus, ir kai mėsos mums dviems jau buvo per daug, kliuvo ir tiems katinėliams. Tik kai atnešė sąskaitą, mūsų kompanionai greitai pasišalino. Išėję iš restorano ir pasukę autobusų stoties link, vieną jų pamatėm tupintį šalia kito restorano, matyt, laukiantį kitų turistų. Tad jei keliausit į Rovinį, turėkit galvoje, kad prie pietų stalo galite turėti (ne)pageidaujamą kompaniją.
Jei viešėtume Rovinyje ilgiau nei pusdienį, būtinai aplankytume štai ką:
Lim kanalo slėnį, maždaug 20 minučių kelio su mašina nuo Rovinio (galima matyti toje nuotraukoje iš lėktuvo)
Salas, supančias Rovinį ir didžiausią iš jų - Raudonąją arba St. Andrew salą.
