Vokietijos vyriausybė „paskutinę minutę“ atšaukė Pietų vandenyne pradedamą vykdyti didžiausią iki šiol geoinžinerijos eksperimentą. Šiuo labai prieštaringai vertinamu metodu Vokietijos, Indijos ir D. Britanijos mokslininkai siekė pristabdyti globalinio atšilimo mechanizmą.
Vokietijos vyriausybė laikinai sustabdė tiriamojo laivo „Polarstern“ ekspediciją, kuri šiomis dienomis Pietų vandenyną turėjo „patręšti“ 20 tonų geležies sulfato. Ši medžiaga turėjo būti išpilta į maždaug 300 kvadratinių kilometrų plotą pusiaukelėje tarp Horno rago ir Gerosios Vilties kyšulio. Mokslininkai mano, kad geležies sulfatas paskatins spartų fitoplanktono augimą.
Vienaląsčiai jūros dumbliai sugeria vandenyje ištirpusį anglies dvideginį ir perdirba anglį į biomasę. Taip sudaroma galimybė viršutiniams vandenyno sluoksniams sugerti daugiau anglies dvideginio iš atmosferos. Mokslininkai mano, kad ilgainiui į vandenyno gelmes nugrimzdusi mirusio planktono biomasė „palaidos“ absorbuotą anglį ir pašalins ją iš anglies apytakos ciklo.
Vokietijos Alfredo Wegenerio poliarinių ir jūros tyrimų institutui priklausantis ledlaužis „Polarstern“ į numatytą Pietų vandenyno regioną iš Keiptauno išplaukė sausio 7 dieną. Laivu plaukia 48 Vokietijos, Indijos ir D. Britanijos mokslininkai, vykdantys bendrą minėto Vokietijos instituto ir Indijos nacionalinio okeanografijos instituto eksperimentą LOHAFEX.
Vandenyno „tręšimas“ geležies junginiais siekiant suaktyvinti fitoplanktono augimą laikomas viena iš geoinžinerijos – būdo dirbtinai keisti natūralius gamtos procesus – priemonių, galinčių padėti pristabdyti klimato kaitą. Dauguma mokslininkų laikosi nuomonės, kad globalinį atšilimą lemia dėl žmogaus veiklos didėjančios „šiltnamio dujų“ emisijos.
Tačiau, pasak dienraščio „The Independent“, „paskutinę minutę“ LOHAFEX eksperimentas buvo atšauktas. Vokietijos aplinkos ministerija, susidūrusi su dideliu tarptautinių gamtosaugos organizacijų pasipriešinimu, nusprendė jį laikinai atidėti.
Jei „Polarstern“ būtų „patręšęs“ numatytą vandenyno akvatoriją geležies sulfatu, pražydusių jūros dumblių dėmė būtų buvusi tokia didelė, kad ją būtų galima stebėti iš kosmoso. Būtent numatytų bandymų mastas sukėlė didžiausius gamtosaugos organizacijų būgštavimus. Kai kurių mokslininkų teigimu, vandenynų „tręšimas“ geležimi gali turėti nenumatytų šalutinių pasekmių, jis gali suardyti natūralius biologinius procesus ir sunaikinti gyvybę dideliuose jūrų plotuose. Be to, teigiama, kad sotinant jūros vandenį geležimi į atmosferą bus išskiriamas metanas ir azoto suboksidas – dar veiksmingesnės „šiltnamio dujos“. Specialistai taip pat nuogąstauja, kad didesnis planktono kiekis sugers daugiau saulės šviesos, dar labiau įšildys vandenyno paviršių, o tai savo ruožtu tik dar labiau paspartins pasaulinį atšilimą.
Pernai Vokietijoje vykusioje devintojoje Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos sutarties valstybių konferencijoje vandenynų „tręšimo“ praktika buvo uždrausta – išimtis buvo padaryta tik „nedidelio masto moksliniams tyrimams pakrančių vandenyse“. LOHAFEX eksperimento priešininkai taip pat tvirtina, kad jo vykdytojai pažeidžia ir daugelį Tarptautinės jūrų organizacijos parengtos Londono konvencijos – sutarties, reguliuojančios atliekų laidojimą jūrose – nuostatų.
Savo ruožtu Vokietijos Alfredo Wegenerio poliarinių ir jūros tyrimų instituto mokslininkai tvirtina, kad ankstesni jų atlikti bandymai įrodė, jog LOHAFEX eksperimentas nepakenks aplinkai. Jų teigimu, vandenyno paviršiuje susidariusi geležies junginių koncentracija bus mažesnė nei natūralus jos kiekis pakrančių vandenyse, o numatytame atviros jūros regione yra pakrančių dumblių rūšių, kurios gerai prisitaikiusios prie didelės geležies koncentracijos.
Savo kolegoms pritaria ir ekspedicijoje dalyvaujantys britų mokslininkai. „Mums žūtbūt reikia atlikti tokį eksperimentą, jei ateityje norime imtis racionalių sprendimų“, - pareiškė Sautamptono universiteto (D. Britanija) Nacionalinio okeanografijos centro daktaras Richardas Lampitas. A. Wegenerio instituto atstovai apkaltino eksperimentui pasipriešinusias gamtosaugos organizacijas, kurių veiksmus koordinavo Kanadoje veikianti „ETC Group“, „įsitraukus į ardomąją veiklą vien tik dėl to, kad gautų progą atkreipti į save dėmesį“, rašo „The Independent“.
