Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikos po praeitų metų Rusijos ir Gruzijos karo vis dar neturi stabilaus tarptautinio statuso. Iš vienos pusės, jų nepriklausomybė yra pripažinta Rusijos ir Nikaragvos. Iš kitos pusės, visas likęs pasaulis tebevertina Pietų Osetiją ir Abchaziją kaip separatistines Gruzijos teritorijas – nežiūrint į visas Kremliaus pastangas, jam šiuo atveju nepavyko sukurti regione „antrojo Kosovo“ precedento. Pripažinti paminėtų teritorijų nepriklausomybės nesuskubo net artimiausios Maskvos partnerės iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, o Vakarų pasaulis įvertino Rusijos sprendimą dėl šių respublikų pripažinimo itin neigiamai.
Praeitais metais, po konflikto su Gruzija, Rusija išdidžiai pranešė apie savo pergalę, tačiau ar pergalė kare, kurį iš esmės galima įvertinti kaip kišimąsi į vidinius kitos šalies reikalus ir agresiją prieš ją, nevirs pralaimėjimu? Rusų propaganda džiaugsmingai mėgavosi saldžiais pergalės vaisiais, bet yra prielaidų teigti, jog šie vaisiai gali apkarsti. Pirmiausiai, įsiveldama į konfliktą ir vėliau prisiimdama didžiąją dalį atsakomybės dėl Gruzijos separatistinių teritorijų ateities, Rusija nežinojo, jog labai greitai visą situaciją aukštyn kojomis apvers pasaulinė ekonominė krizė. Čia galima priminti, jog karinis konfliktas savaime turėjo neigiamų pasekmių Rusijos ekonomikai – po įsivėlimo į jį iš šalies pradėjo bėgti užsienio investuotojai.
Įtvirtindama savo „pergalę prieš Gruziją“ Maskva prisiėmė labai daug įsipareigojimų – tarp jų išskirti milžiniškas lėšas Pietų Osetijos atstatymui. Tam buvo numatyta skirti 10 milijardų rublių (t.y. apie 700 milijonų litų). Tačiau būtent šiuo klausimu tarp Maskvos ir Chinvalio atsirado nesutarimų. Praeitais metais Rusija jau paskyrė respublikos atstatymui 2,5 milijardų rublių, tačiau, kaip galima suprasti, tie pinigai nepasiekė galutinio tikslo ir didžiąja dalimi atsidūrė vietinių Pietų Osetijos valdininkų kišenėse. Tai papiktino Maskvą. Buvo nuspręsta, kad likusieji 8,5 milijardo rublių gali būti suteikti respublikai po to, kai bus sukurta speciali Federalinė direkcija, kuri kontroliuos pinigų perdavimą ir panaudojimą. Kitaip sakant, Rusija nori pilnai kontroliuoti šių pinigų kelią, nušalindama nuo to Pietų Osetijos valdininkus. „Rusijos Federacijos paskirtos lėšos šiame regione turi tendenciją „tirpti ore“, tad Maskvai atsirado suprantamas noras įvesti šių lėšų kontrolę“, – aiškina tokią situaciją NVS šalių instituto Kaukazo skyriaus vedėjas Michailas Aleksandrovas.
Idėja, jog Rusija kontroliuos visą pinigų kelią – nuo jų išskyrimo iki panaudojimo – nepatiko Pietų Osetijai ir jos vadovui Eduardui Kokoitai. Chinvalis pareiškė, jog jei jau Rusija pripažino respublikos nepriklausomybę, tai tegul ir elgiasi su ja atitinkamai. E. Kokoitos manymu, vietiniai valdininkai puikiausiai susitvarkys su lėšų panaudojimu. Tačiau tokie pareiškimai gali būti vertinami su tam tikra šypsena – nors Maskva ir pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, galima numanyti, jog šios dvi respublikos pirmiausiai vertinamos Kremliaus kai patogūs satelitai ir tarptautinės strategijos įrankiai. Chinvalis gi nenori pripažinti, jog yra visiškai priklausomas nuo Rusijos valdžios nuotaikų ir reikalauja, kad pažadėti pinigai būtų pervedami vietinei Finansų ministerijai. Dėl šių nesutarimų jau neįvyko vienas planuotų Tarpžinybinės Pietų Osetijos atstatymo komisijos posėdžių.
Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojai pajuto ir dar vieną su „nepriklausomybe“ susijusią permainą. Rusija nustojo dalinti šiame regione savo pasus, o ankščiau juos gavę asmenys, norintys pakeisti seną pasą į naują, susiduria su sunkumais ir priversti laukti didžiulėse eilėse Rusijos Federacijos konsulate. Iš tikrųjų, rusiškas pasas Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojams daug ką reiškia. Rusija pradėjo masiškai dalinti regione savo pasus maždaug 2002 – 2003 metais, kai nustojo galioti sovietiniai dokumentai, su kuriais dauguma šių nepripažintų respublikų piliečių gyveno visą tą laiką. Rusijos pasas taipogi atveria šių separatistinių teritorijų gyventojams „langą į pasaulį“, o svarbiausiai – galimybę įsidarbinti pačioje Rusijoje. Tai ypač svarbu, nes, pagal turimus duomenis, ekonominė situacija šiuose atskilusiose nuo Gruzijos teritorijose yra ties katastrofos riba.
Vertėtų paminėti, jog ir Pietų Osetija, ir Abchazija turi savo vidinius pasus, bet dėl respublikų statuso šie pasai niekur pasaulyje nėra pripažįstami (na, dabar išskyrus Rusiją ir Nikaragvą). Iš tikrųjų, neaišku, ar su tokiu pasu galima būtų laisvai įvažiuoti kad ir į tą pačią Rusiją, nes tam reikėtų atitinkamo tarpvyriausybinio susitarimo, kurio tarp Rusijos ir šių separatistinių respublikų dar nėra.
Bet kuriuo atveju, yra didelė tikimybė, jog Pietų Osetija ir Abchazija greitu metu gali tapti rimtu galvos skausmu Maskvai – pirmiausiai, dėl jau paminėtos finansinės krizės. Rusijos viduje auga socialinio nepasitenkinimo banga. Tai, kad didžiuliai pinigai kišami į neaiškaus statuso teritorijas, kai sunkiai sekasi suvaldyti vidines problemas, gali tapti prielaida visuotiniam nepasitenkinimui, juo labiau, kad nei Pietų Osetija, nei Abchazija Rusijos visuomenei iš tikrųjų nerūpi. Užtenka paminėti, jog dauguma šių respublikų gyventojų – potencialūs darbo migrantai, kurie Rusijoje nėra itin mėgstami.
Viktor Denisenko
