Šalis tebėra labai konservatyvi lytinės tapatybės klausimais ir nėra tokia tolerantiška LGBT teisėms kaip kai kurios kitos Azijos šalys. Pietų Korėjoje daugelis homoseksualų ir translyčių gyvena daugiausia nepastebimai.
Dvidešimt kelerių puskarininkis Byun Hee-soo 2017 metais savanoriškai stojo tarnauti į armiją, o lapkritį Tailande jam buvo atlikta lyties keitimo operacija.
Byun Hee-soo išreiškė norą likti kariuomenėje, bet kariškių komisija trečiadienį nusprendė, kad ji bus atleista.
Byun Hee-soo atsisakė anonimiškumo ir pasirodė spaudos konferencijoje vilkėdama savo kariškus drabužius.
Kariškai pasveikinusi susirinkusius žurnalistus ji trūkinėjančiu balsu pareiškė: „Aš esu Korėjos Respublikos karė.“
Pasak jos, tarnauti armijoje ji svajojusi nuo vaikystės, bet dėl lyties disforijos susirgo depresija, todėl pasidarė lyties keitimo operaciją.
„Atidedant mano lytinę tapatybę, noriu visiems parodyti, kad galiu būti viena iš puikių karių, ginančių šią šalį, – tramdydama ašaras kalbėjo Byun Hee-soo. – Prašom suteikti man šią galimybę.“
Pietų Korėja laiko šauktinių kariuomenę nuo branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos apsiginti. Visi fiziškai tinkami piliečiai vyrai turi tarnauti joje beveik dvejus metus.
Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad Byun Hee-soo buvo atlikti tyrimai karinėje ligoninėje, kuri vyriškų genitalijų praradimą priskyrė fizinių ar protinių trūkumų kategorijai, todėl komisija iš naujo svarstė jos tinkamumą tarnybai.
Jos atvejis „atitinka vieną priežasčių, dėl kurių negalima tęsti tarnybos“, sakoma kariuomenės pareiškime, nenurodant konkrečių detalių. Pareiškime sakoma, kad kariuomenė siekė išvengti „neteisingos diskriminacijos ir neteisingo elgesio“.
Seule įsikūrusi organizacija „Military Human Rights Center for Korea“ sakė, kad kariuomenė nurodė atleisti Byun Hee-soo, kai ji ketvirtadienį išeis iš ligoninės.
„Tai rodo kariuomenės pasiryžimą nė sekundei neįleisti į armiją transseksualo. Tai išties žiauru“, – sakė organizacijos vadovas Lim Tae-hoonas.
Tai pirmas toks atvejis Pietų Korėjoje.
Tarptautinės teisių gynimo grupės reiškė susirūpinimą dėl to, kaip šalis elgiasi su kariais gėjais, kuriems draudžiami homoseksualūs aktai ir už tai gresia įkalinimas laikotarpiui iki dvejų metų. Civiliniame gyvenime homoseksualūs santykiai nėra kriminalizuoti.
