Draugiškose rungtynėse nepalaiko
– Ingvarai, „Pietų IV“ nariai rungtynes stebėjo sėdėdami ir gana ramiai. Protestas?
– Ne, nėra jokio protesto. Yra toks dalykas kaip draugiškos rungtynės. Palaikome per oficialias. Negalime prisiimti tos prievolės sirgti ir per kontrolinius mačus. Jeigu organizuoji palaikymą čia, lygiai toks pat turi būti ir kitose draugiškose rungtynėse. Tokiu atveju turėtume vykti į treniruočių stovyklas Kipre ir panašiai. O dabar viskas priklauso nuo pačių žmonių. Kas nori palaiko, kad nenori – ne.
– Prieš rungtynes sirgaliai pabuvojo ant scenos, kur Pushaz oficialiai pristatė naująjį „Žalgirio“ himną. Kaip jį vertinate?
– Himnas, kaip suprantu, buvo pristatytas anksčiau – prieš mačą su „Trakais“.
Nežinau, nesiimsiu jo vertinti. Galbūt pasilaikysiu nuomonę sau. Gal esu per senas priimti tokį muzikos stilių. Nenoriu šnekėti negatyvų, juk klubui šventė ir panašiai.
– O kaip pati šventė?
– Paklauskit kito žmogaus. Jei šnekėsiu, sakysiu, kad 70-mečio nepripažįstu, vėl bus negatyvas.
Jei rimtai, jau seniai buvo daug ginčų, ką reikėtų vadinti „Žalgiriu“ – komandą, kuri buvo nuo 1947-ųjų ar tą, kuri yra nuo 1962-ųjų. Iki tol klubas vadinosi „Dinamo“, „Spartaku“. Bendros nuomonės neprieita. Kiekvienas liko prie savos pozicijos. Jis pats gali pasakyti, kiek metų pripažįsta „Žalgirį“. Aš – ne ta pusė, kuri mano, kad klubui 70. Turbūt daugiau kažką pasakoti neverta.
Neramina aikštės vidurio žaidėjai
– UEFA Čempionų lygos atrankos turnyro burtai „Žalgiriui“ lėmė bulgarų barjerą – Razgrado „Ludogorec“. Kaip vertinate?
– Pirmiausias dalykas – nesuvokiamai paskyrė penketukus. Tarp mūsų galimų varžovų keturi buvo skirstyti – iš aukštesnės, viršutinės komandų pusės. Taigi „Ludogorec“ ar kita galima ekipa – nėra didelio skirtumo. Visą penketą vertinu nelabai gerai, nes tai – stiprūs varžovai.
Bijau, kad šiemet yra didžiausias šansas patekti į pagrindinį UEFA turnyrą. Daugiau tokių galimybių nebebus, nes keičiasi sistema ir reikės įveikti tris varžovus, kai dabar pakanka dviejų.
Taigi „Ludogorec“ man nelabai patinka, nes tai – stiprus varžovas. Labiau džiaugčiausi, jei būtų kažkas panašiau į praėjusių metų „Astana“. Būtų daug geriau ir daug daugiau vilčių. Tačiau kokius burtus gavome, tokius. Tiesiog reikia žaisti.
– Kiek jūsų vyks į Razgradą?
– Šito tikrai nežinau. Kai manęs kas nors paklausia, kiek žmonių planuoja vykti į Bulgariją ar į Jonavą, visada atsakau – pakalbėsime po mačo, kai pamatysiu.
Šiais laikais visi keliauja atskiromis grupelėmis, dažnai vieni kitiems net nepranešdami. Kiek apytiksliai žmonių gali būti, paaiškės tada, kai „Žalgiriui“ privalėsime pasakyti, kiek mums reikės bilietų.
Žinau, su kuo aš važiuoju. Su manimi vyks keli žmonės. Visi kiti rinksis kitus būdus, kelius.
– Kaip vertini šiemetinę „Žalgirio“ sudėtį?
– Iš vienos pusės, komanda užtikrintai pirmauja A lygoje. Niekam nekyla jokių klausimų, kas bus čempione. Nenoriu pavardėmis minėti, kad futbolininkai neįsižeistų, bet kai kurie žmonės, antradienį žaidę draugiškas rungtynes, vargu, ar kada nors priaugs iki bendro komandos lygio. Mane kai kurios pozicijos neramina.
– Kurios?
– Yra čilietis. Galbūt apie jį įspūdžio nesusidariau, nes įvertinti gynėją daug sunkiau nei kuriantį žaidėją. Tačiau jei čilietis bus pakankamo lygio, galbūt dėl vidurio gynėjo pozicijos galvos neskaudės. Tačiau labai bijau, kas bus, jei kažkas iš atraminių ar vidurio saugų gautų traumą. Dažnai matau, kad kai aikštėje nėra Manto Kuklio ar Slavko Blagojevičiaus, žaidimas nelabai klijuojasi.
