Albinas Čaplikas
Nuolat mažėjant karvių skaičiui ir iš rinkos tyliai traukiantis senjorams ūkininkams, pieno gamintojai iš valdžios pareikalavo didesnio gelbėjimosi rato.
Atsigavimo viltis brandinę pieno gamintojai pradeda bruzdėti – Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė vis dar skelbia, kad teikia prioritetą gyvulininkystei, tačiau paramos tvarką reglamentuojanti Europos Komisija neatsisako reikalavimų paramos nesieti su gamybos didinimu. Taigi kokios pieno gamintojų perspektyvos, kai apie 11 proc. pieno gamyba užsiimančių ūkininkų yra vyresni nei 70 metų?
ES narių daugėja, o pinigų ne
Aistroms nurimus Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) priėmė rezoliuciją, kurią tuoj pat išsiuntė Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Vienas iš LPGA tarybos pirmininko Jono Vilionio pasiūlytų reikalavimų valstybei –surasti finansinių resursų išmokėti žemdirbiams už 2014-uosius didžiausias leistinas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas ir 87 Lt už toną pieno išmokas jo gamintojams. Be kita ko, siūloma skirstant paramą nuo 2014 m. prioritetą teikti gyvulininkystės investiciniams projektams ir diferencijuoti paramos dydį: jauniesiems ūkininkams skirti 80 proc., nuo 1 iki 50 karvių laikantiems pieninių galvijų augintojams skirti irgi 80 proc., nuo 51 iki 100 karvių – 70 proc. ir nuo 101 karvių – 60 proc. paramos.
Pieno gamintojai siūlo nemokėti išmokų už pirmuosius hektarus, o susietajai paramai skirti maksimalią leistiną sumą, kurios 80 proc. tektų gyvulininkystės sektoriui. Iš jų 55 proc. lėšų būtų skirta už pienines karves, 40 proc. – už mėsinius galvijus ir pieninius bulius bei 5 proc. – už ožkas ir mėsines avis. „Be to, pradedant nauju pasėlių deklaravimo laikotarpiu, pieno gamintojams turi būti nustatytos naujos dyzelino (be akcizo) normos“, – reikalavo nedelsti J.Vilionis.
Reikalavimai, žinoma, svarbūs, tačiau yra vienas niuansas, apie kurį užsiminė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis: „ES bendroji žemės ūkio politika finansuojama iš ES biudžeto. Į ES įstojo naujos šalys, o ES biudžete pinigų nepadaugėjo, nes pagrindinė donorė Vokietija nesutiko skirti daugiau lėšų. Lietuvoje Kaimo plėtros programoms bus skiriama mažiau lėšų, tačiau tiesioginėms išmokoms – daugiau. Dabar mums reikia kuo teisingiau paskirstyti gautas lėšas.“
Piktina referencinis laikotarpis
Akivaizdu, kad ES ir valstybės skiriamas lėšas paskirstyti bus nelengva. ES lyg ir suteikia galimybę pačioms šalims susikurti lėšų skyrimo tvarką, tačiau kai ūkininkai pradeda ją svarstyti, greitai supranta, kad iš tikrųjų tvarkos kūrėjų rankos yra supančiotos. Pavyzdžiui, ūkininkų nepasitenkinimą kelia nustatytas 2006–2007 m. referencinis laikotarpis. Tai pripažįsta ir ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Anužis: „Mes nepritariame tokiam pasirinkimui, juk gali būti, kad per aštuonerius metus ūkis sumažėja, tačiau pagal 2007 m. duomenis gauna daugiau išmokų už gerokai didesnį besiplečiantį ūkį. Apie tai esame ne kartą diskutavę su EK žemės ūkio komisaru ir kitais pareigūnais, tačiau visos mūsų pastangos tai pakeisti iki šiol buvo bevaisės – EK nesutinka keisti lėšų skyrimo tvarkos.“ Priežastis žinoma – Briuselis visais būdais siekia riboti gamybą, kad nekiltų problemų dėl maisto produktų realizavimo. Yra ir kita priežastis, tiesa, ji oficialiai neminima – senesnės ES narės nenori užsiauginti naujų konkurentų. Labai tikėtina, kad kaip tik todėl ankstesniais metais Lietuvoje buvo taikoma vadinamoji tiesioginių išmokų moduliacija.
„Bendrovė prarado 300–400 tūkst. Lt, o juk šias lėšas būtume skyrę žmonių atlyginimams didinti, ūkiuis modernizuoti. Kas atsakys už patirtus nuostolius?“ – priekaištavo Smilgių ŽŪB vadovas Romas Vilionis. R.Krasuckis priminė, kad šįmet šios nuostatos atsisakyta: „Mūsų nuomone, Europos Komisija (EK) pasielgė neteisingai. ŽŪM iniciatyva Lietuva EK padavė į teismą, tačiau kol nėra jo sprendimo, negalime kompensuoti patirtų nuostolių. Tikėkimės, kad teismas pripažins, jog EK viršijo įgaliojimus. Tokiu atveju stambesniems ūkininkams būtų grąžintos dėl moduliacijos prarastos lėšos.“
Parama gyvulininkystei didės
Tačiau yra ir gerų ženklų. Štai pagal susietąją paramą numatyta galimybė iki 15 proc. finansinio voko skirti sektoriams, kurie patiria tam tikrų sunkumų. Akivaizdu, kad toks yra pieno gamybos sektorius. „Bendras susietosios paramos finansinis vokas kasmet augs. Štai 2015 m. 15 proc. šios paramos bus 216 mln. Lt, o 2020 m. – jau 268 mln. Lt. Kaip paskirstysime pinigus? Gyvulininkystės sektoriui numatoma skirti 80 proc. paramos, iš jos už pieninius galvijus bei pieninius bulius bus galima skirti 55 proc. sumos, už pienines ožkas – 0,5 proc. ir už mėsines avis – 4,5 proc.“, – sakė K.Anužis.
Beje, kaip tik tiek pieno gamintojai ir tikėjosi gauti. Tačiau konkretus išmokos dydis nenustatytas. Kodėl? Skiriama suma žinoma, tačiau niekas negali prognozuoti, kiek ūkininkų pasirinks šį sektorių. Jeigu gyvulių bandų padaugės, tai ta pati suma bus dalijama didesniam gyvulių skaičiui. Šiuo atveju bus mokama ne už fiksuotą, bet už esamą gamybos lygį. Tiesa, nustatyta, kad paramos gali būti skiriama tik tiek, kiek reikia siekiant išlaikyti dabartinį gamybos lygį. Tačiau K.Anužis ūkininkus ramina: „Jeigu galvijų padaugės, tai vis tiek bus mokama už padidėjusių galvijų skaičių, tiesa, išmoka už kiekvieną galviją sumažėtų.“ Užuominose – parama sofos ūkininkams
ŽŪM atstovai tikisi, kad nuo 2015 m. tiesioginės išmokos bus skiriamos tik aktyviems ūkininkams. Tačiau ar viltys išsipildys?
„Derybų dėl naujojo finansavimo laikotarpio pradžioje EK lyg ir leido suprasti, kad kiekviena narė su neaktyviais ūkininkais galės tvarkytis savo nuožiūra. Buvo numatyta, kad EK nustatys tik kriterijus, o valstybė narė apibrėš minimalias ūkininkų veiklas. Deja, vėliau viskas pasikeitė. EK nesuinteresuota remti aktyvius ūkininkus. Aiškinama, kad tokiu atveju ES pažeistų Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus, nes kitos rinkos neturi tiek galimybių remti ūkininkus“, – sakė K.Anužis.
„Ne paslaptis, kad kai kurie ūkininkai nuomoja žemę neoficialiai, t. y. nesudaro sutarties. Tokiu atveju jie negauna nei tiesioginių išmokų, nei akcizais neapmokestinamo dyzelino“, – sakė ūkininkas Martynas Butkevičius.
Tiesa, K.Anužis viliasi, kad Lietuvai pavyks surasti būdų, kaip neskirti ar bent sumažinti tiesiogines išmokas vadinamiesiems sofos ūkininkams. Ir dėl šios priežasties daugelis ūkininkų organizacijų kategoriškai prieštarauja pasiūlymams perskirstyti tiesiogines išmokas, kai papildomai būtų remiami pirmieji 30 ha. Tačiau šį pasiūlymą remia Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. ŽŪM siūlo papildomai remti pirmuosius 10 ha, o Seimo Kaimo reikalų komitetas – 20 ha.
Beje, K.Anužis bene pirmą kartą prasitarė, kad papildoma parama gyvulininkystės sektoriui iš ES ir nacionalinio biudžeto skiriama su sąlyga, kad dalis paramos bus skiriama smulkiesiems ūkininkams remti. Apie tai vėliau užuominomis kalbėjo ir departamento direktorius. Be kita ko, R.Krasuckis pasiūlė aktyvius ūkininkus nustatyti įvedant visų ūkininkų metinių pajamų deklaravimą. Tačiau ūkininkų šis pasiūlymas nesužavėjo.
LPGA posėdyje plykstelėjo konfliktas tarp asociacijos vadovo J.Vilionio ir viceministrės Živilės Pinskuvienės. Pastaroji įsižeidė tik posėdžio pabaigoje sulaukusi kvietimo pasisakyti: „Buvau paruošusi pranešimą, tikiuosi, kad kitą kartą pirmininkaujantysis man suteiks galimybę pasisakyti tinkamu laiku.“
