Naują pieno perdirbimo gamyklą statyti pasirengęs kooperatyvas kryžkelėje tarp dviejų pasirinkimų: Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) ar Ramygalos pramonės parkas.
Nori valdžios įsipareigojimų
Ne vienus metus brandinę idėją valdyti perdirbimo įmonę ir beveik prieš metus naujam projektui pasiryžę stambiausi šalies pieno gamintojai vis dar neapsisprendę dėl gamyklos statybų vietos. Juos spaudžia ir terminai paraiškai dėl Lietuvos kaimo plėtros programos paramos teikti.
Anksčiau kooperatyvas linko statybas pradėti Kauno LEZ. Bet pastaruoju metu dairomasi į Ramygalą Panevėžio rajone, kur prieš keletą metų įgyvendintas plyno lauko investicinis projektas.
„Jei Panevėžio rajono valdžia įsipareigos suteikti visas reikiamas technines galimybes, rinksimės Ramygalą. Tai turėtų paaiškėti netrukus“,– VL tvirtino „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis užtikrino, kad politikai pasirengę sudaryti visas sąlygas potencialiems investuotojams. „Jei kooperatyvas pasirinks Ramygalą, didžiausia nauda turėtų būti rajono žmonėms. Gamyklai reikiamų aukštos kvalifikacijos specialistų Ramygaloje greičiausiai neatsiras, tačiau mažiau kvalifikuotus darbus ramygaliečiai tikrai galės dirbti“,– dėstė rajono vadovas.
Įmonės turėtų vartotojąPasak „Pienas LT“ valdybos pirmininko, rinktis sklypą Ramygaloje būtų pigiau, tačiau iki reikiamos statybų vietos reikia nutiesti inžinerinius tinklus. Jei tai tektų daryti kooperatyvui, išlaidos, anot N.Narausko, taptų ne mažesnės nei pasirenkant Kauno LEZ, kur sklypo nuomos kaina didesnė.
Todėl kooperatyvui svarbu, kad Panevėžio rajono valdžia prisiimtų įsipareigojimus sutvarkyti technines sąlygas naujos gamyklos statyboms. „Jei to nebus, negalėsime lūkuriuoti ir rinksimės nors ir brangesnį, bet aiškesnį variantą– Kauno LEZ“,– aiškino N.Narauskas.
Panevėžio rajono meras P.Žagunis tvirtino, kad vandenį, elektrą tiekiančios įmonės pačios yra suinteresuotos turėti didelį vartotoją. Tad ir reikiamas sąlygas turėtų sudaryti investuotojams.
Patraukli ekologinė aplinka
N.Narauskas pastebėjo, kad Ramygalos pasirinkimas būtų patrauklesnis ir dėl ekologinės aplinkos. Be to, čia didesnės galimybės plėtrai ateityje, jei to prireiktų. O Kauno LEZ, anot jo, atsiras daugiau investuotojų, tad plėtra gali būti suvaržyta.
„Nors manau, kad 3 hektarai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje– irgi pakankamas plotas galimai plėtrai. Ši vieta turi pliusų ir dėl to, kad Kaune daugiau kvalifikuotų specialistų. Ramygala dėl to pralaimi“,– dėstė „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.
Vis dėlto jei pavyks dėl techninių dalykų sutarti su Panevėžio rajono valdžia, kooperatyvas pirmenybę naujos pieninės statybų vietai skirs Ramygalai.
Skubės pateikti paraišką
Statybų vietos pasirinkimas dar neužtikrina, kad nauja gamykla iškils. „Dar turėsime įveikti ne vieną slenkstį. Reikia suspėti pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir sulaukti palankaus įvertinimo dėl paramos skyrimo“,– aiškino N.Narauskas.
Tvirtinama, kad naujos pieno perdirbimo gamyklos statybos projektas kainuos apie 100 mln. litų. Bus siekiama, kad maždaug pusę investicijų padengtų ES ir valstybės biudžeto parama.
Mūsų šalyje pieno gamintojų projektas sulaukė politinio pritarimo. O Europos Komisija leido Lietuvai paremti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybas.
Pieninėje iš pradžių ketinama perdirbti 650 tonų pieno kasdien, vėliau gamybos pajėgumas turėtų padvigubėti.
Tikimasi, kad projektas turės didelės naudos ne tik kooperatyvo „Pienas LT“ nariams, bet ir kitiems pieno gamintojams. Manoma, kad gamyklai sustiprėjus dėl konkurencijos išaugs žaliavinio pieno supirkimo kaina, taip pat ir pieno gamintojų pajamos. Tai turėtų suteikti stabilumo visam pieno sektoriui.
Ne vienoje Vakarų šalyje ūkininkai patys valdo kooperatines žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmones. Ir tarpukario Lietuvoje buvo stiprių žemės ūkio kooperatyvų.
Vida Tavorienė
