Nauja divizija, naujas bolidas
1988 metais, kartu su Jeanu Todtu (dabartiniu FIA prezidentu) priešakyje, neseniai įkurtas „Peugeot Sport“ departamentas pradėjo darbuotis prie visiškai naujo lenktyninio bolido - „Peugeot 905“. Visiškai naujas prancūzų inžinierių kūrinys buvo pradėtas kurti su mintimi apie pergalingą žygį ilgųjų nuotolių čempionatą.
„Peugeot 905“ nebuvo tik dar vienas automobilis ankštame mišrainės puode. „Peugeot 905“ turėjo iš anglies pluošto pagamintą važiuoklę ir labai lengvą, 10 cilindrų benzininį variklį, kurio konfigūracija buvo labai panaši į Formulės 1 boliduose naudotus agregatus.
Deja, naujasis „Peugeot 905“ bolidas lenktynių trasoje sugebėjo pasirodyti tik 1990-ųjų sezono pabaigoje. Pirmasis automobilio pasirodymas lenktynių trasoje nebuvo sėkmingas ar teigiamai įvertintas, ypač jeigu jį lygintume su „Group C“ grupės žvėrimis.
Kantrybės pareikalavęs sezonas
Pasimokę iš savo klaidų, „Peugeot“ artėjančiam naujam sezonui ruošėsi galvodami ne tik apie geriausią, bet ir blogiausią scenarijų. Deja, bet 1991 metų sezonas „Peugeot“ ekipai nebuvo pats sėkmingiausias.
1991 metais į aikštelę išbėgęs bolidas buvo žymiai greitesnis už tą, kuris buvo pasirodęs 1990 metais, tačiau „Peugeot 905“ nuolatos turėjo įvairiausių problemų su variklio, pavarų dėžės ar kitų komponentų patikimumu. 1991 metais įvykusiose Le Mano varžybose „Peugeot 905“ neištempė net keturių valandų.
Pasipiktinę prastu automobilio pasirodymu, 1991 metų pabaigoje „Peugeot“ pristatė gerokai atnaujintą, patobulintą bolido versiją - „905B“. Atnaujintas automobilis turėjo gerokai galingesnį variklį, aerodinamiškesnę priekinę dalį, dviejų dalių galinį spoilerį ir visiškai naują pavarų dėžę.
Atnaujintas bolidas leido „Peugeot“ ekipai iškovoti du ilgųjų nuotolių čempionato etapus ir leido 1991 metų sezoną konstruktorių įskaitoje užbaigti antroje vietoje.
Ilgai laukta pergalė
1992 metų sezonas nebuvo lengvesnis. Nors „Peugeot 905B“ neturėjo jokių problemų su agregatų patikimumu, didžiausią galvos skausmą kėlė stiprėjantys konkurentai. Beveik visą 1992 metų sezoną „Peugeot“ turėjo kovoti su labai aršiai nusiteikusiais „Toyota“ ekipos nariais.
1992 metų Le Mano 24 valandų maratonas buvo puikus to pavyzdys. Po labai atkaklios kovos, „Peugeot“ sugebėjo 24 valandų maratoną užbaigti pirmoje ir trečioje pozicijose.
Radikalus pokytis
„Peugeot“ norėdama įsitvirtinti „World Sportscar Championship“ varžybose, 1992 metų pabaigoje pradėjo kurti naują „Peugeot 905“ modelio versiją. Tačiau tik pradėjus darbuotis ties nauja „905“ bolido evoliucija, „WSC“ čempionato organizatoriai paskelbė, jog daugiau šių lenktynių neberengs. Šis sprendimas „Peugeot Sport“ departamento darbuotojų ne kiek nenuliūdino, nes tai reiškė, jog inžinieriai turės daugiau laiko pasiruošti 1993 metų 24 valandų lenktynėms Le Mane.
Šis „smulkus“ pokytis „Peugeot“ ekipai išėjo į naudą. 1993 metais „Peugeot“ sugebėjo iškovoti pirmąją, antrąją ir trečiąją vietas ir nepaliko jokių vilčių savo aršiausiems konkurentams, kurie nuolatos kvėpavo „Peugeot“ bolidų vairuotojams į nugarą.
„Peugeot“ ekipai iškovojus šią svarbią pergalę, prancūzai nusprendė susikoncentruoti į Formulę 1. 1994 metais „Peugeot“ tapo variklių tiekėja ir pradėjo bendradarbiauti su „McLaren“. Iki pat 2000 metų, „Peugeot“ varikliai į priekį varė „McLaren“ ekipos bolidus, tačiau nepasiekė norimų rezultatų, „Peugeot“ nusprendė sugrįžti į pasaulio ralio čempionatą, kuriame keletą metų iš eilės neturėjo sau lygių.