Negalios ištiktam ar senatvės prislėgtam vienišam žmogui galimos dvi išeitys – globos namai arba lankomoji globa namuose. Netrukus tokius žmones pakvies dar ir Savarankiško gyvenimo namai. Tiesa, kol kas tik Panevėžio rajone.
Šiandien į Ramygalos socialinių paslaugų centrą sugužės didžiulis būrys svečių, atvažiuos rajono vadovai. Visuomenei bus pristatoma socialinės priežiūros paslaugų naujovė – Savarankiško gyvenimo namai.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė būsimus namus ne kartą apžiūrėjo, domėjosi, kaip vyksta renovacija, lankėsi čia ir pristatymo išvakarėse.
Vedėjos nuomone, pirmuosius šių namų gyventojus jau bus galima įkurdinti balandžio pradžioje. Tada turėtų būti baigti visi darbai.
Savarankiško gyvenimo namuose galės gyventi dvi dešimtys iš dalies nesavarankiškų senyvo amžiaus bei neįgalių žmonių iš viso Panevėžio rajono. Namuose yra septyni kambariai, virtuvė, valgomasis, vonios kambariai. Virtuvėje būsimiems gyventojams bus pastatyti šaldytuvai, kiekvienam po spintelę, bus skalbyklė, kambariuose įrengti televizoriai, radijo taškai ir kt. Dauguma kambarių pritaikyti gyventi dviem žmonėms. Savarankiško gyvenimo namuose galės glaustis ir šeimos.
Prašosi iš anksto
Vieną prašymą įsikurti Savarankiško gyvenimo namuose Socialinės paramos skyrius jau gavo. Anksčiau Ramygaloje gyvenęs, o dabar Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje globojamas neįgalus į šeštą dešimtį įkopęs vyriškis, vos sužinojęs apie jo gimtinėje atidaromus savarankiško gyvenimo namus, pirmasis parašė prašymą juose apsigyventi.
„Manau, kad jis atitinka visas sąlygas, reikalingas tapti šių namų gyventoju“, – sakė A. Paškevičienė. Žodinių prašymų priimti į Savarankiško gyvenimo namus išsakyta jau ne vienas. Norinčiųjų pakeisti gyvenamąją aplinką bei tapti savarankiškesniems pareiškė Jotainių pensiono gyventojas, keletas ramygaliečių.
Žmonės žino, kad šiuose namuose jiems žadama sudaryti sąlygas savarankiškai tvarkytis, bet bus teikiama ir nežymi pagalba, padedant atsiminti ar iš naujo įgyti savarankiškumo gebėjimą.
Vienas gyvenantis asmuo ar šeima pagal galimybes rūpinsis savo buitimi, įsigys būtiniausius daiktus, maisto produktų, tvarkysis kambarius. Jiems iš dalies padės, patars socialinis darbuotojas. Numatoma, jog Savarankiško gyvenimo namuose bus įsteigti trys darbuotojų etatai.
Gyventojams, pagal jų pageidavimus, bus užtikrinama pagalba, gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, bus sudaromos sąlygos gauti religinius patarnavimus, užsiimti mėgstama veikla.
Už savo pinigus
Savarankiško gyvenimo namuose teks gyventi už savo pinigus. Gavę pensijas ar pašalpas, gyventojai patys privalės sumokėti už elektrą, vandenį, patys tvarkytis, pirktis maisto produktų, gamintis maistą.
Tiesa, norintieji galės įsigyti maistą iš tame pačiame Socialinių paslaugų centre esančių Senelių namų. Kiekvienam 16 vietų Senelių namų gyventojui maitinimui dienai skiriami 9 litai.
„Tiek pat sumokėję irgi galės nusipirkti maitinimą“, – sakė A. Paškevičienė.
Mokėti už socialines paslaugas, tai yra gyvenimą šiuose namuose, teks tiems asmenims, kurių pajamos viršys 700 litų. Mažiau nei šią sumą gaunantieji gyvens nemokamai.
Nuo 700 iki 1050 litų gaunantiesiems teks mokėti 5 procentus pajamų. O dar didesnes pajamas gaunantieji mokės 20 procentų pajamų.
Kaip ir visų socialinės globos įstaigų gyventojų, bus vertinamas turimas turtas. Gyventojams, kurių turimo turto vertė viršija numatytus normatyvus, kas mėnesį teks mokėti vieno procento turto vertės mokestį. Turto normatyvai labai įvairūs, priklauso nuo to, kokioje vietoje nekilnojamasis turtas yra, kokios jis būklės ir pan.
Globoja namuose
A. Paškevičienė mano, kad tušti namai nestovės. Iš pradžių visos dvidešimt vietų nebus užimtos, tačiau iš viso rajono kaipmat susirinks maksimalus gyventojų skaičius.
Kol kas negalios ištikti, senatvės prislėgti žmonės, jeigu negali likti artimųjų globoje, gali būti apgyvendinti socialinės globos įstaigose arba gyventi namuose ir būti nuolat lankomi socialinių darbuotojų.
Visos namuose ligonius lankančios socialinės darbuotojos yra įdarbintos Gustonių socialinių paslaugų centre, tačiau gyvena įvairiose rajono vietose. Iš viso yra 10 etatų, darbuotojų dirba daugiau, nes ne viena dirba puse etato.
Globotinų žmonių rajone yra apie šešias dešimtis. Vienas šiuo metu geriau besijaučiantis neįgalusis taip pat galvoja apie galimybę persikelti į Savarankiško gyvenimo namus.
Šių Savarankiško gyvenimo namų įrengimas kainavo daugiau kaip 720 tūkstančių litų. Europos regioninės plėtros fondas skyrė per 613 tūkstančių, Savivaldybės biudžeto lėšos – 108 tūkstančiai litų.
Norėtų ir miestiečiai
Jeigu savarankiško gyvenimo namai atsirastų Panevėžyje, poreikis juose įsikurti būtų didelis. Taip mano miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Žeimienė. Dar šiek tiek sveikatos turintiems žmonėms tai patraukli paslauga, galima gyventi savarankiškai ir kartu jausti globėjo petį.
Dabar panašias paslaugas miestas perka iš Piniavoje įsikūrusios bendrijos „Viltis“. Tuose namuose ilgą laiką gyvena trylika panevėžiečių, o vienas apgyvendintas pusmečiui.
Tiesa, gyventi šiuose namuose gali tik proto negalią turintys žmonės.
Savarankiško gyvenimo namų išlaikymo kaina, pasak R. Žeimienės, tikrai nemaža, ko gero, net didesnė negu pensionų. Apie šitokius namus miesto valdžia kol kas nesvajoja.
Negalios ar senatvės prislėgti panevėžiečiai prieglobstį gali rasti įvairiose šalies vietose, pagal pageidavimą jie gali būti apgyvendinti Skėmų, Lavėnų ar kituose pensionuose. Pavyzdžiui, šią savaitę vienas asmuo išvežtas į Antavilių pensioną.
Socialinės paramos skyriuje telikęs vienas prašymas apgyvendinti socialinės globos namuose. Jis laukia savo eilės.
V. Jalianiauskienė
