Greta įdėta ir nuotrauka, kurioje per paplūdimį lyg niekur nieko rieda… tankai.
Nesvarbu, ar tai vyksta Kryme, ar kur kitur
„Ši nuotrauka keliauja per socialinius tinklus. Prie jos buvo ukrainietiška pavardė. Aš ją radau „Twitter-yje“ ir nutariau pasidalinti. Ir prasidėjo diskusija, kuriame čia paplūdimyje – Kryme ar Karaliaučiaus srityje. Kai kurie žmonės mane bandė pataisyti, kad tai ne Krymas, o Karaliaučiaus sritis paplūdimiai, nes smėlio daug ir žolytės dešinėje pusėje“, – pasakojo P. Auštrečičius.
„Bet aš manau, kad tai nekeičia situacijos. Kai karinė kolona važiuoja per paplūdimį vasaros įkarštyje, kuomet vos už kelių metrų nuo jūros susitelkę poilsiautojai priversti žvelgti į dulkių audrą, kurią palieka po savęs pravažiavę tankai – nepasakyčiau, kad tai yra vaizdas, kurį norėtųsi matyti paplūdimiuose. Ir nesvarbu, ar tai vyksta Kryme, ar Karaliaučiuje, ar kur kitur“, – redakcijai sakė europarlamentaras.
Rusija kursto dar vieną įtampos židinį?
Politikas su redakcijos žurnalistais kalbėjo vos pasibaigus Europos Parlamento (EP) užsienio reikalų komitete vykusiems svarstymams apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. Dalindamasis mintimis apie EP vykusią diskusiją jis sakė: „Kuomet tokios pratybos vyksta prie šalies išorės sienų, tai rodo, kad ko gero laukiama karinio įsiveržimo. Kuriama tokia nuomonė. Tačiau man „galai nesusiveda“ – nematau nė vieno, kuris grasintų Rusijai. Atvirkščiai – Rusija dabar grasina išorei“.
„EP užsienio reikalų komitete svarstant dėl ES-Rusijos pranešimo, kurio autorius yra Gabrielius Landsbergis, vykusioje diskusijoje teko girdėti įvairių nuomonių – vieni vertina situaciją radikaliau, kiti mažiau radikaliai, bet tai nekeičia turinio: daugelis kalbėjusiųjų mato didelę problemą, nes Rusija tapo neprognozuojama, agresyvi kaimynų atžvilgiu“, – pasakojo politikas.
P. Auštrevičiaus teigimu, galima įžvelgti Rusijos bandymus suformuoti dar vieną įtampos židinį. „Aš paminėjau Rusijos karinių laivų atsiradimą Baltijos jūroje – 4 kartus pastarąjį mėnesį – ten, kur tiesiamas kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, ir klausiau, kur čia Rusija mato grėsmę ir kodėl ji kelia dar vieną nereikalingą įtampą ir bando mesti iššūkį ne vien Baltijos rytinei pakrantei, bet ir vakarinei pakrantei – Švedijai?“, – sakė jis.
Pasak politiko, „ES reikia kaip galima vieningesnės, sąmoningu solidarumo jausmu apibrėžtos pozicijos, ir aiškiai įvardinti sąlygas – situaciją, kuri mums yra visai nepriimtina norint grįžti į buvusią – dialogo ir bendradarbiavimo – padėtį“. „Reikia įvykdyti tam tikras sąlygas, nes dabar įtampa išlieka, įgauna naujas formas, tai matome ir Lietuvoje, Baltijos jūroje, todėl reikalingi tam tikri pokyčiai. Tiesiog sugrįžti prie dialogo reikštų, kad mes pasmerkiame save naujoms įtampoms ateityje ir priimameRusijos agresyvumą kaip duotybę“, – redakcijai sakė europarlamentaras P. Auštrevičius.
