Vien per dešimties dienų laikotarpį, nuo balandžio 20 iki 30 d., Rusijos laivai keturis kartus plaukė į Baltijos jūrą, taip bandydami stabdyti strateginį energetikos projektą – tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą išskirtinės reikšmės „NordBalt“ elektros kabelio jungtį. Rusijos kariniai laivai kabelį tiesiantiems laivams atvirai grasino, reikalaudami pasišalinti iš darbų vietos. Rusija iš to nieko nepešė.
Povandeninė jungtis „NordBalt“ toliau tiesiama, liko paskutiniai 50 kilometrų iš daugiau kaip 400 km. jungties trasos, kuri sujungs į vieną infrastruktūrą aplink Baltijos jūrą esančias valstybes, ir Lietuva galės palankiomis sąlygomis importuoti skandinavišką, ne rusišką elektrą.
Ar Rusijos grasinimai ir naudojami metodai mus dar stebina? Tikrai ne. Tai tik papildomi įrodymai, kad mūsų šalis kaimynė, mobilizavusi savo karines pajėgas, yra neginčijama agresorė.
Todėl Europos Sąjunga privalo nusiųsti tvirtą žinią Rusijos valdžiai, kad tokie „žygiai“ turės pasekmių. Atrodo, Europos Parlamentas (EP) galiausiai imasi konkretesnių veiksmų.
Vien EP Užsienio reikalų komiteto darbotvarkė šią savaitę perpildyta klausimais, susijusiais su Rusija ir Ukraina. Komitete jau balsuota dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos. Įvardyta, kad Rusija, savo kariniais veiksmais užimanti vis daugiau teritorijų Juodosios jūros regione, kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.
Rusijos karinio laivyno veiksmai yra pavojaus signalas ne tik Lietuvai ar Vidurio Europos šalims, bet ir pietinėms ES valstybėms, Balkanams, netgi Artimiesiems Rytams. Tai pripažįstama ir komitete priimtame pranešime, kurio autorius – rumunų europarlamentaras Ioanas Pascu. Dar kartą pabrėžta, kad normalūs santykiai su Rusija įmanomi tik tada, kai bus pilnai įvykdyti vadinamieji Minsko susitarimai ir Krymas bus grąžintas Ukrainai.
Analogišką žinią Rusijai siekiama pasiųsti ir kitu EP pranešimu – dėl ES-Rusijos santykių, kurį rengė kolega Gabrielius Landsbergis. Juo pažymima, kad Rusija pirmiausia turi vykdyti Minsko susitarimus. Tikimės, kad tai bus dokumentas, galėsiantis daryti realios įtakos tolimesnei ES ir Rusijos santykių eigai.
Minėtas pranešimas, sulaukęs net apie 500 pasiūlymų iš kitų EP narių, turi pademonstruoti, kad ES yra vieninga. Tai gera proga labiau priremti Rusiją prie sienos, kuri pati save izoliavo tarptautinėje arenoje. Privalome dar ir dar kartą patvirtinti demokratinių principų, kuriais remiasi ES ir kurių nesilaiko Rusija, svarbą.
Dar vienas ne mažiau svarbus klausimas – tai ES kaimynystės politika. Neseniai pabrėžiau Kaimynystės politikos atsinaujinimo svarbą, o naują kryptį vakar kaip tik patvirtino ir ES komisaras kaimynystei bei plėtrai Johannes Hahnas.
Europoje vis rečiau abejojama, kad padėtis kaimyninėse valstybėse lemia ir mūsų saugumą, tad aktyvi ir į pokyčius greitai reaguojanti ES kaimynystės politika – puikus įrankis tam stabilumui pasiekti.
Komisaras J. Hahnas įvardijo, jog po balandžio 20 d. vykusio ES Rytų partnerystės šalių ministrų susitikimo Gruzija ir Ukraina pripažintos kaip padariusios labai reikšmingą pažangą. Mano galva, šioms valstybėms, sėkmingai vykdančioms ES Asociacijos sutarties reformas, turi būti atlyginta ir jų raida paskatinta dar labiau. Aktualus klausimas šiandien – bevizis kelionių režimas šių valstybių piliečiams Šengeno zonoje.
Taigi – artimiausias būdas įvertinti pažangą yra jau gegužės 21-22 d. vyksiantis ES viršūnių susitikimas Rygoje. Parodykime, kad mūsų kaimynių pastangos veikti išvien su Europa nenueina veltui.
