Ar ryžtumėtės atostogų komfortą prabangiame kurorte iškeisti į kelių dienų žygį, kur reikia pačiam nešti sunkią kuprinę, gamintis maistą ant laužo ir tikriausiai pūslėtomis kojomis nupėdinti ne vieną dešimtį kilometrų laukine gamta. Tam ryžtųsi ne kiekvienas bet tie, kurie atranda žygių pėsčiomis malonumą, nenori vaikščioti turistų numindžiotais takeliais ir renkasi kitą variantą – būti arčiau gamtos.
Naujienų portalas pasidomėjo, ar lietuviai noriai renkasi pėsčiųjų žygius ir kuo toks keliavimo būdas pranašesnis už įprastas keliones
Lietuvoje žygius mėgsta jaunimas
Pėsčiųjų žygių asociacijos vadovas Vidmantas Genys žygeivis yra jau penkiasdešimt metų. Kalbėdamas apie tai, kokio amžiaus žmonės domisi pėsčiųjų žygiai sakė, kad žygeivius geriausiai apibūdintų pasakymas, kad tai žmonės nuo maždaug 12-os metų iki tol, kol žmogus pajėgus eiti. „Tiesa, garbaus amžiaus žygeivių pas mus labai maža, užsienyje tokių yra didžioji dauguma. Ten senjorai poilsiauja aktyviai, džiaugiasi gyvenimu, o Lietuvoje žygiais domisi jaunimas.“
Pašnekovo teigimu, organizacija patirties sėmėsi iš kitų pasaulio šalių praktikos, o ypač žygių pėsčiomis pradininkų olandų. „Mūsų asociaciją jau priimtam kaip kandidatė į Pasaulinę žygių pėsčiomis asociaciją, kuri vienija 27 valstybes. Nuo kitų metų ir Lietuvoje bus galimi tarptautiniai žygiai, tai bus rimtas išbandymas Lietuvai, nes neturime infrastruktūros, politikų ir vietos savivaldos palaikymo. Norėtumėme skatinti turizmą Lietuvoje, bet išvien turi dirbti ir valstybinės institucijos.
V. Genys užsiminė, kad kitąmet Lietuvoje esančią turizmo infrastruktūrą vertins tarptautinė komisija ir šiam vertinimui būtina pasirengti.
Į vieną žygį – 900 dalyvių
Paklaustas, ar pėsčiųjų žygiai populiarėja, pašnekovas sakė: „Šie žygiai tikrai populiarėja. Mūsų organizacija veikia tik antrus metus, bet bet jau turime net šešis padalinius Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, į netrukus vyksiantį žygį „Pasieniečių keliais“ Medininkuose jau užsiregistravo daugiau nei 900 dalyvių, tad susidomėjimas tikrai jaučiamas.“
Kalbėdamas apie tai, kiek dirba prie žygio organizavimo ir saugumo užtikrinimo tokiam skaičiui žmonių, pašnekovas atsakė, kad žygį organizuoja keletas savanorių, o kol kas Lietuvoje nėra buvę atvejų, kuomet dėl žygeivių saugumo būtų kilę kokių nors problemų, tačiau didėjant svečių srautams iš užsienio, šį klausimą teks spręsti rimčiau.
„Dažniausiai atvyksta vyresnio amžiaus užsieniečiai, o Lietuvoje tokia veikla užsiiminėja jaunesni žmonės. Dažnai užsieniečiai atvyksta su kemperiais ar Lietuvą pasiekia oro transportu, tad tam, kad šiuo žmones galėtumėme deramais priimti reikia ir valstybės institucijų paramos ir šį klausimą reikia spręsti labai rimtai“, – kalbėjo V. Genys.
Pradžia – savame krašte
Tų, kurie žygius pėsčiomis po Lietuvą vertina skeptiškai, pašnekovas klausia: „O Lietuvą pažįstate gerai? Pirmiausiai reikia pažinti ir pamilti savo kraštą, o paskui skubėti į užsienį. Nuo 1999 metų vykstame į tarptautinius žygius, bet didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvai, dėl šios priežasties mes ir steigėme regionines atstovybes. Žmonės gerai nepažinodami savo krašto išleidžia didelius pinigus kelionėms į užsienį, kad galėtų savaitę pagulėti prie baseino – ir ką jie pamato? Nieko. Mūsų pagrindinis tikslas – susipažinti su Lietuva, išvaikščioti kiekvieną jos takelį.“
Kaip išsprendžiamas atstumų ir dalyvių pasirengimo klausimas? „Atstumai parenkami atsižvelgiant į tarptautinius standartus. Tam, kad žygis būtų užskaitomas reikia žygiuoti nemažiau kaip dvi dienas, įveikiant ne mažiau kaip dvidešimt kilometrų per dieną. Užsienyje esama atvejų, kuomet žygiai rengiami 3-4 dienas. Svarbu ir tai, kad žmonės nepervertintų savo galimybių ir turėtų progą išbandyti savo jėgas, rengiame ir vienos dienos žygius – dieninius ir naktinius.“
Išsiruošus nužygiuoti 200 km, finišuojama po 30 km
Apie tai, kokias klaidas daro žmonės, kad vietoje džiaugsmo pasiekus kelionės tikslą, žygis kaip reikiant apkasrta, pašnekovas sakė: „Kartasi būna taip, kad į pirmą žygį atvykę žygeiviai nepaskaičiuoja savo galimybių ir neįvertina, ką iš tiesų reikia nukulniuoti 10,20,30 ar šimtą kilometrų. Dažniausiai žmogus jaučiais labai gerai ir mano, kad yra pasiruošęs, bet netinkama avalynė ar kiti dalykai situaciją apsunkina. Yra atvejų, kai žmonės užsiregistruoja į pačios sudėtingiausios kategorijos žygius 2x100 km, po kokių 30 km dėl nutrintų pūslėtų kojų žygio tęsti jau nebegali.“ Specialisto teigimu, kiekvienas prieš eidamas į žygį turi labai rimtai pagalvoti apie savo galimybes.
„Dažnai žygiuose imamas starto mokestis, kad būtų padengtos organizavimo išlaidos, nemažą jų dalį sudaro kuras, nes reikia kruopščiai parinkti maršrutus. Lietuvos infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams, lyginant su tuo, ką turi kitos šalys, yra nepritaikyta“, – kalbėjo pašnekovas.
Žygis rengiamas 97 kartą
V. Genys pasakojo, kad keturių dienų pėsčiųjų žygis Olandijoje, Nijmegen'e ne be reikalo tituluojamas pasaulio žygiu: 2012 metais vyks jau 97 kartą. Tai pirmasis ir seniausias masinis pėsčiųjų žygis, startavęs dar 1909 metais ir tik kelis kartus nevykęs dėl Pasaulinių karų ir pan. 2011 jame dalyvavo 38422 žygeivių iš viso pasaulio.
„Olandijoje šis žygis šiemet bus jau 97-asis, tik karo metais – ketverius metus žygis nebuvo rengiamas. Į vieną iš Olandijos miestų susirenka 49 tūkst. žygeivių, kyla nemažai problemų dėl jų apgyvendinimo, be to, į miestą susirenka pusę milijono renginio žiūrovų. Tai valstybinės reikšmės renginys“, – pasakojo V. Genys.
