Geležinio Vilko gatvėje, netoli sankryžos su J. Kazlausko gatve, esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja naujienų portalo tv3.lt skaitytojui Simonui sukėlė itin didelį pasipiktinimą.
Vyro įsitikinimu, būtent minėta pėsčiųjų perėja, važiuojant nuo arba link Molėtų plento, yra nesaugiausia eismo dalis visame Vilniuje, todėl žmonės, pasak skaitytojo, rizikuoja savo gyvybe.
„Ar teko kada nors važiuoti Geležinio Vilko gatve, Vilniuje? Gana keistas, gal net kvailas klausimas. Šimtai tūkstančių vairuotojų atsakytų: taip, teko. Sostinės gyventojai ir svečiai kasdien naudojasi šia itin svarbia miesto infrastruktūros arterija.
Ir joje jie tikrai turėjo pastebėti tą vienintelę nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tai nesaugi pėsčiųjų perėja – vargu, ar daugelis iš tų šimtų tūkstančių vairuotojų norėtų ja pasinaudoti eidami, o ne ją kirsdami savo automobiliu. Nes juk metalas geriau apsaugo nuo smūgio nei plika oda ir mėsa“, – kalbėjo Simonas.
Faktinis greitis – 100 km/val.
Skaitytojas aiškina, kad nereguliuojama pėsčiųjų perėja Geležinio Vilko gatvėje neatitinka saugumo reikalavimų, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės atstovus.
Simonas įsitikinęs, kad ši pėsčiųjų perėja neatitinka Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių (PPOT).
Pagal jas esama pėsčiųjų perėja turi būti pakeista į kitokią perėjimo organizavimo priemonę arba panaikinta, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) gatvės ruože, kuriame įrengta pėsčiųjų perėja, leistinas važiavimo greitis yra didesnis kaip 50 km/h; 2) dirbtinai mažinti leistiną važiavimo greitį kelio ženklais prieš pėsčiųjų perėją tik tam, kad būtų išvengta šio punkto sąlygos, draudžiama.
Geležinio Vilko g. leistinas greitis – 80 km/val, o faktinis esą dažnai siekia ir 90–100 km/val. Prieš pat minėtą pėsčiųjų perėją pastatytas draudžiamasis kelio ženklas, ribojantis leistiną greitį iki 50 km/val. Pravažiavus minėtą perėją, stovi kelio kitas, ribojantis leistiną greitį jau iki 80 km/val. Pasak skaitytojo, taip akivaizdžiai pažeistas minėtos taisyklės.
„Nesunku įsivaizduoti, kas nutiktų partrenkus pėsčiąjį, jeigu transporto priemonė važiuotų 80–100 km/val greičiu. Saugus" greitis pėsčiajam yra iki 50 km/val – ne veltui toks leistinas greitis ir buvo parinktas miestuose. Savivaldybė suteikė pirmenybę pėstiesiems kirsti itin judrią gatvę Vilniuje, tačiau tik formalią pirmenybę, kuriai praktikoje nesuveikus, tai beveik garantuotai reikš pėsčiojo mirtį.
Kartu formaliai įrengė leistiną greitį mažinančius kelio ženklus, kurių dauguma vairuotojų tiesiog nesilaiko. Formalus eismo saugumo užtikrinimas. PPOT taip pat nurodyta, kad pėsčiųjų perėja negali būti įrengta aukštos kategorijos gatvėse (A arba B), o Geležinio Vilko g. yra aukštos kategorijos gatvė, kurioje organizuojamas nepertraukiamas eismas (sankryžos skirtingų lygių). Pažeistas dar vienas PPOT punktas (21.3)“, – vardijo jis.
Nereguliuojamą perėją norėjo naikinti
Kalbėdamas apie galimus teisinius neatitikimus dėl nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos minėtoje atkarpoje, Simonas taip pat užsimena, kad 2015 m. galimybę pėstiesiems kirsti kelią vienoje iš judriausių gatvių Vilniuje buvo norima naikinti.
Tąkart, pasak skaitytojo, buvo nustatyta, kad ši kelio atkarpa yra laikoma „juodąja dėme“.
„Buvo pateiktas siūlymas naikinti Geležinio Vilko gatvėje ties J. Kazlausko gatve esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Geležinio Vilko gatvė yra A2 – tai greito eismo gatvė, kur pagal Statybos techninį reglamentą gali būti rengiamos tik skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos. Pagal perėjos srautų matavimus nustatyta, kad ja ryte naudojasi 12 pėsčiųjų per valandą, dienos metu – 16 žm./val., o vakare 24 žm./val. Naudojasi sodų gyventojai, paštininkai.
Pagal avaringumo statistiką šioje perėjoje yra nustatyta „juodoji dėmė“, 6 žmonės sužaloti, vienas žuvęs. Siūlymai naikinti nereguliuojamą perėją paliekant praėjimą, visiškai užtveriant ir draudžiant pėsčiųjų praėjimą (nukreipiant pėsčiuosius per Ozo viaduką) ar įrengiant pėsčiųjų šviesoforą. Dėl labai mažo pėsčiųjų srauto ir didelio transporto priemonių intensyvumo dauguma komisijos narių šviesoforo įrengimui greito eismo gatvėje nepritarė“, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos protokolo ištrauką citavo vyras.
Be to, pasak pašnekovo, siekiant išspręsti šią įsisenėjusią problemą, buvo kreiptasi ne tik į Vilniaus miesto savivaldybės atstovus, tačiau iš to nieko nepešė.
„Biurokratizmas gyvuoja visu savo pajėgumu ir gražumu Vilniuje. Turime pačią nesaugiausią, blogiausią pėsčiųjų perėją Vilniuje – sostinės gėdą, eismo saugumo parodiją, tikrą pavyzdį, kaip negali būti įrengta jokia normali perėja. Ir jeigu čia niekas nieko nedaro, tai baisu pagalvoti, kas vyksta mažiau reikšmingose gatvėse. Kiek tokių ir panašių eismo organizavimo „perliukų“ arba paslėptų bombų yra visame mieste? Kiek sužalotų, žuvusių žmonių buvo būtent dėl tokios nesaugios infrastruktūros, nors kaltino visi vairuotojus ar pėsčiuosius?
Teisme dažniausiai teisiami ir nuteisiami vairuotojai. Ten neatsiduria tie, kas kas netinkamai organizuoja eismą. Jiems taikoma kitokia atsakomybė – jokios atsakomybės. Gal jie kitaip pradėtų galvoti, jei kasdien asmeniškai pasinaudotų tokiomis pėsčiųjų perėjomis?“ – pasipiktinimo neslėpė skaitytojas.
Siūlo 2 sprendimus
Vertindamas dabartinę situaciją dėl nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, Simonas tikina, kad būtina atkreipti dėmesį į 2 galimus saugumo sprendimus, kitu atveju, pasak jo, pasekmės gali būti liūdnos.
„Tam, kad minėta pėsčiųjų perėja atitiktų galiojantį teisinį reguliavimą ir būtų saugi, galimi 2 sprendimai: reikėtų visoje Geležinio Vilko gatvėje sumažinti leistiną greitį nuo 80 km/val. iki 50 km/val.
Panaikinus esamą nesaugią ir galimai neteisėtą pėsčiųjų perėją, buvo galima pasirinkti ne vieną kitą galimą eismo organizavimo priemonę: nežymėtoji, šviesoforais reguliuojama, požeminė arba pėsčiųjų perėja virš kelio.
Deja, bet VMSA nepasirinko nei 1-ojo, nei 2-ojo varianto. <...> Jos naikinti nenorima, nes šalia projektuojama nauja gatvė – Šiaurinė gatvė, kurią kada nors (gal po 10–20 metų), nutiesus minėta pėsčiųjų perėją, galiausiai bus panaikinta. Taigi yra pakankamai laiko kam nors būti sužalotam ar mirti. Būsimų aukų skaičius nežinomas“, – skaitytojas išreiškė savo nuomonę.
Stebi pėsčiųjų perėją, prašo ir policijos pagalbos
Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus patarėjas Rimantas Baravykas pripažino, kad minėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja vienoje iš Geležinio Vilko gatvės atkarpų yra žinoma ir nuolatos stebima.
Kaip teigė savivaldybės atstovas, siekiant papildomai užtikrinti praeivių saugumą, šioje kelio dalyje yra įrengti ne tik įspėjamieji ženklai, informaciniai skydai, bet taip pat vairuotojai yra įpareigojami sumažinti greitį iki 50 km/val., o nustatyti, ar pažeidimai nėra atliekami, padeda policija, kuri šioje kelio dalyje naudoja greičio matuoklį – „trikojį“.
„Vilniaus miesto savivaldybės specialistai nuolat stebi ir gerina eismo saugumo situaciją. Šių metų pradžioje patvirtinta nauja 2021–2030 m. eismo saugumo programa su ambicingu tikslu „0“ žūčių 2030 m. Minėta perėja yra nuolat stebima. Perėja yra įrengta pagal visus reikalavimus, nėra intensyviai naudojama, tačiau svarbi jungiamoji grandis. Po atliktų pakeitimų per 2017–2020 m. perėjoje neužfiksuota jokių eismo įvykių“, – komentavo R. Baravykas.
Savivaldybės atstovas priminė, kad perėjoje nuolatos atnaujinamas ženklinimas, šioje vietoje yra sumažintas greitis iki 50 km/h. Taip pat yra įrengti įspėjamieji signaliniai virš pėsčiųjų perėjos ženklų, informaciniai skydai.
„Visos šios priemonės yra įtrauktos į priežiūrą, kad vairuotojai iš tolo atkreiptų dėmesį. Kaip ir minėjome, saugumo priemones šioje vietoje užtikrina ir policija, kurios pareigūnai patruliuoja nežymėtu automobiliu ir fiksuoja pažeidėjus, taipogi tuos, kurie galimai viršija greitį perėjos vietoje, kur greitis turi būti sumažinamas iki 50 km/h.
Taip pat, turbūt teko daugeliui matyti ir socialiniuose tinkluose pranešimus, netoli perėjos esančios degalinės prieigose kartas nuo karto yra pastatomas „trikojis“ greičio matuoklis. Taigi, pėsčiųjų perėjoje pavyksta užtikrinti saugumą, o prie to prisideda ir supratingi vairuotojai, kurie laikosi KET ir sumažina greiti, visgi sulėtinti greitį reikia ne tik tose vietose, kur yra greičio ribojimai, bet prie kiekvienos perėjos“, – komentavo R. Baravykas.
Policija tikina – skaudžių eismo įvykių neužfiksuota
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė patikino, kad minėtoje kelio atkarpoje, kurioje yra ir nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pastaraisiais metais eismo įvykių užfiksuota nebuvo, tačiau policijos atstovė pastebi, kad greičio viršijimo atvejų pasitaiko ne vienas.
„Eismo įvykių informacinėje sistemoje nuo 2015 metų iki 2021 m. gegužės 31 d. nurodytoje gatvės atkarpoje nėra įregistruota eismo įvykių, kuriuose būtų nukentėję pėstieji.
Konstatuotina, kad transporto priemonių vairuotojai ne visada paiso nustatytos tvarkos kelyje ir tai aiškiai parodo statistika. Pavyzdžiui, 2020 metais šalies keliuose pažeidimų fiksavimo sistemos nustatė daugiau nei 458 900 transporto priemonių važiavimo greičio viršijimo atvejus. Ne išimtis ir Vilniaus Geležinio Vilko gatvė“, – paaiškino pašnekovė.
Nors Geležinio Vilko gatvėje nereguliuojama pėsčiųjų perėja besinaudojančių asmenų srautai nėra dideli, sodų bendrijų nariai savivaldybei yra išreiškę pageidavimą, kad galimybė kirsti kelią nebūtų panaikinta.
