Klimato kaitos tema nuolat sukelia daug diskusijų tarp mokslininkų. Vieni dėl visuotinio atšilimo bei jo sukeliamo poveikio kaltina žmonių vykdomą veiklą ir ragina žmoniją imtis priemonių jam mažinti. Kiti įnirtingai neigia, kad klimato kaita yra žmonių sukeltas procesas, ir laiko ją visiškai natūralia.
Dar visai nesenai skeptikai ramino visuomenę, esą nėra ko baimintis dėl pasaulinio atšilimo. Pasak jų, klimato kaita išgyvena „pertrauką“ ir todėl šis procesas nebekelia grėsmės. Tačiau mokslininkai turi paaiškinimą sąvokai „pauzė klimato kaitoje“, kurią skeptikai taip mėgo vartoti savo argumentams sustiprinti.
Patvirtinti faktai
Skeptikai įtikinėjo, kad planetos metinė temperatūra ne vienus metus buvo pastovi. Tačiau 2013 metų pabaigoje atliktas tyrimas sukėlė dvejonių. Stebėjimo duomenys, kuriais buvo paremti klimato kaitos vertinimai, apėmė tik 84 proc. planetos – trūko duomenų apie sunkiai pasiekiamas teritorijas, tarp kurių yra Afrika ir poliariniai regionai.
Atliktas tyrimas tarsi grąžino trūkstamus neužfiksuotus duomenis apie karščius ir iš naujo patvirtino, kad klimato atšilimas toli gražu nepasitraukė iš mūsų gyvenimo. Atvirkščiai – oro temperatūrą atspindinti kreivė, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais, toliau sparčiai kyla. Tyrimas, publikuotas „Royal Meteorological Society“ ketvirtiniame žurnale, rodo, jog Arktis šyla net 8 kartus sparčiau nei likusi planetos dalis. Tad visuotinis atšilimas kaip reikiant įgavęs pagreitį.
Nauji vertinimo metodai
Naujausi tyrimo rezultatai smarkiai kiša koją mokslo lyderiams, turintiems skeptišką nuomonę. Vienas tokių – buvęs kancleris Jackas Lawsonas. Jis labiausiai kritikavo meteorologijos tarnybų ir kitų klimato organizacijų mokslininkus, kurie nenorėjo pripažinti, jog visuotinis atšilimas sustojo nuo 1998 metų.
Šį mitą pavyko paneigti dviem universiteto mokslininkams. Jie nustatė, kad klimato kaitos „pertrauka“ iš esmės gali būti paaiškinama mokslininkų nesugebėjimu registruoti ryškaus Arkties temperatūros didėjimo visą pastarąjį dešimtmetį, o gal net ir ilgiau.
Tiksliųjų mokslų daktaras Kevinas Cowtanas iš Jorko universiteto ir Otavos universiteto kriosferos specialistas doktorantas Robertas Way „rekonstravo“ pasaulio temperatūros vertinimą. Dabar, siekiant turėti kuo tikslesnį klimato vertinimą, remiamasi gautais duomenimis iš palydovų, paviršiaus oro stočių ir laivų, plaukiojančių sunkiai pasiekiamų regionų pakraščiuose.
Tikslesni duomenys ne tik patvirtino, kad pasaulinis atšilimas nesustojo, bet ir vėl privertė suvokti, kad jis vyksta taip pat sparčiai kaip ir prieš tai. Tad klimato kaitos neigiamo poveikio grėsmė pasauliui nė kiek nesumažėjo.
Paskata naujiems tyrimams
Nutolusio ir sunkiai pasiekiamo Arkties paviršiaus temperatūros įrašų trūkumas jau seniai laikomas didele problema ne tik meteorologijos tarnyboms, bet ir matavimams viso pasaulio mastu.
„Poliarinių regionų problema dėl duomenų trūkumo žinoma jau labai senai, tačiau, mano manymu, šis tyrimas tai išsprendė“, – sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto profesorius Stefanas Rahmstorfas.
Naujo metodo atradimas, parodęs Arkties šilimo reiškinį, labai nustebino klimato kaitos tyrėjus. „Žmonės ginčysis dėl detalių, kaip ir įprasta mokslo srityje, tačiau iš esmės tai prives prie papildomų kruopštesnių duomenų tikrinimo“, – pridūrė S. Rahmstorfas.
