Vilties rasti bendros kalbos su banku neturintiems verslininkams atveriamos galimybės gauti ne tik lėšų savo verslo plėtrai, bet ir žinių, kontaktų bei patirties įgyvendinti idėjoms. Tai žada valstybei ir privačiam sektoriui bendradarbiaujant įsteigtas "Verslo angelų" fondas I.
"Įmonė su verslo angelu sudaro sutartį, kurioje numato abiejų pusių indėlį į verslą, jo valdymo principus ir pasitraukimo sąlygas. "Angelo" siekis paprastas - rasti perspektyvią verslo idėją, padėti ją įgyvendinti, "įsukti" šį naują verslą ir, iš jo pasitraukus, gauti investicijų grąžą. Tuo tarpu partneris, idėjos autorius, sulaukia ne tik reikalingų investicijų - "angelas" su juo dalijasi žiniomis ir patirtimi, kuri kartais būna gerokai svarbesnė už kapitalą. "Angelas" ir verslininkas dirba kartu, iš to neretai gaunamas kokybiškai naujas rezultatas. Valstybė nusprendė remti šią formą ir tam skatinti sukūrė specialų "Verslo angelų" fondą", - taip naujojo fondo esmę apibrėžia ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas.
Bendros investicijos per šią verslo skatinimo priemonę turėtų siekti per 58 mln. litų. Daugiau nei 27 mln. yra Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, skiriamos Europos investicijų fondo, beveik 1,5 mln. skiria fondo valdytojai - bendrovių "Mes Invest" ir "Strata" konsorciumas, o likusią dalį investuotų patys "verslo angelai".
Fondas ir "verslo angelai" investuoja lygiomis dalimis, ateinant į bendrovę įsigyjama nauja jos akcijų emisija. Fondas kartu su "verslo angelu" siekia įgyti 50 proc. kontrolę.
Taip, kaip "Google"
"Pranašumai - aiškūs. Tai - verslo skatinimas ir inovatyvių idėjų rėmimas. Na, o trūkumų tarsi ir nėra. Nauda bus akivaizdi, kai pasirodys pirmieji "verslo angelų" investicijų projektų vaisiai. Galbūt kai kurios jaunos Lietuvos įmonės gebės išaugti iki tokių gigantų kaip "Google"? Juk daugelis kitų dabar žinomų pasauliniu mastu bendrovių iš esmės pradėjo savo kelią būtent gavusios "verslo angelų" pradinę investiciją. Europos Sąjungos lėšos mums padės šį procesą "užkurti", paspartinti", - sakė D. Lapinskas.
Savo žodį už "verslo angelus", lygindamas juos su bankais, yra taręs ir Nobelio premijos laureatas, ekonomikos profesorius Edmundas Felpsas. Jo nuomone, stipriai reguliuojami bankai nėra idealus būdas verslo investicijoms, ypač inovatyvioms, finansuoti - tam labiau tinka "verslo angelai", nes jie, be kita ko, turi daugiau žinių apie verslo pradžią nei bankininkai.
Tiesa, patys "Verslo angelų" fondo I atstovai turintiesiems galimybę gauti savo verslui paskolą iš banko siūlo ja ir pasinaudoti, ypač jei paskola lengvatinė.
"Rizikos kapitalo fondo pinigai yra brangesni, nes mes reikalaujame didesnės grąžos - per 3-4 metus padvigubinti ar patrigubinti kompanijos vertę. Nebūtinai reikia tiek uždirbti, bet turi išaugti vertė", - aiškino fondo partneris Algimantas Variakojis.
Fondo pagalba skirta ne bet kam. Taikinys yra smulkios ir vidutinio dydžio bendrovės, kurių metinė apyvarta siekia iki 15 mln. litų, pardavimas orientuotas į eksporto rinkas, yra stipri ir sėkmingai dirbanti vadovų komanda. Minimalus bendrovės amžius - 1,5-2 metai. Nenumatyta investuoti į naujas įmones, nors, anot fondo partnerio Arvydo Strumskio, ypač perspektyvios idėjos gali sulaukti paramos.
"Investuojame į technologinių pranašumų turinčias įmones, į įgyjančias pagreitį ir panašiai. Susiduriame su tokiais verslo planais, kad prireikia net užsienio ekspertizės. Bet tam turime savo kontaktų tinklą Šiaurės šalyse. Susiduriame ir su inovacijomis, patentų lygio išradimais. Tam ieškosime kompetentingų "verslo angelų", - sakė jis.
"Verslo angelų" fondas I į vieną bendrovę investuoja nuo 173 tūkst. iki 1,3 mln. litų. Po 4-5 metų fondas pasitraukia iš verslo parduodamas įmonės akcijas.
Fondas investuos iki 2015 metų pabaigos, o veiks 10 metų. Numatoma investuoti į 35-40 bendrovių.
Kreipėsi dėl išradimų
Viena iš paramos į "Verslo angelų" fondą I besikreipusių bendrovių - uostamiesčio UAB "Žalia rūta". Investicijų tikimasi dviem išradėjo Alekso Pašilio kūriniams - patobulintam generatoriui ir vėjo turbinai bei išilginio judesio generatoriui, kuris yra bangų jėgainių pagrindas.
"Sužinojusi apie šį fondą paskambinau, prisistačiau. Paprašė atsiųsti aprašymą. Juos sudomino. Nuvažiavome pasikalbėti į Vilnių. Sutarėme, kad pateiksiu verslo planą, tada jie svarstys", - pasakojo bendrovės direktorė Rūta Pašilytė.
Anot jos, gauti paskolos iš banko be užstato ir nuosavo kapitalo galimybės nėra, o "verslo angelai" to nereikalauja.
"Aš pati anksčiau savarankiškai ieškojau investuotojų. Buvo susidomėjęs "Siemens" padalinys Švedijoje, bet vėliau vis dėlto sulaukėme neigiamo atsakymo, nes išradimo stadija jiems pasirodė pernelyg ankstyva. Tai buvo prieš metus.
"Verslo angelų" fondas dirba kaip partneriai, jie mums padėtų idėjomis, ryšiais. Kai papasakojome jiems apie savo išradimą, jie pasiūlė tokią verslo idėją, kad ji pati atskirai būtų verta dėmesio netgi tokiu atveju, jei mūsų vėjo turbina nebūtų geresnė už esančias rinkoje", - sakė R. Pašilytė.
"Ne naujiena"
Vaidas VYŠNIAUSKAS, nepriklausomas finansų ekspertas:
"Verslo angelų" fondo atsiradimas - labai sveikintinas dalykas. Kuo daugiau būdų finansuoti verslui, kuo daugiau alternatyvų - tuo geriau. Tiesa, pinigų sumos palyginti su Lietuvos poreikiu yra juokingos, bet ir tai gali būti didelė paspirtis verslininkams, kurie neturi savo turto arba turi jo nepakankamai. Esminis dalykas, kuo toks rizikos kapitalo fondas skiriasi nuo banko, yra tas, kad pasiėmus paskolą iš banko jis tampa kreditoriumi, o fondas ateina kaip akcininkas ir dalyvauja įmonės valdyme. Rizikos kapitalo fondai ieško perspektyvių veiklų, jų galva, tikrai pasitvirtinsiančių, jie rizikuoja labiau nei bankai. Teko skaityti, kad labai gerai pavyksta tik maždaug kas dešimtas projektas, bet gali pasisekti taip, kad padengs kitur patirtus nuostolius.
Bankas nefinansuos idėjos, kad ir kokia gera ji būtų, jei nėra pradinio kapitalo, o "verslo angelai" šiuo atžvilgiu yra lankstesni. Beje, rizikos kapitalo fondai Lietuvoje nėra jokia naujiena, tik nebuvo taip plačiai išreklamuoti, kaip dabar. "Verslo angelų" fondo atsiradimas - gera valdžios iniciatyva, juolab kad pritraukta ir Europos Sąjungos lėšų. Rizikos kapitalo fondai Lietuvoje veikia apie dešimt metų - jie buvo steigiami prie bankų, kaip dukterinės bendrovės ar panašiai.
"Geras postūmis rinkai"
Valdemaras VAIČEKAUSKAS, "Hortus investment banking" valdybos pirmininkas:
Tokio fondo steigimą vienareikšmiškai vertinu labai teigiamai. Visų pirma dėl to, kad kaip pilietis esu suinteresuotas šalies ekonomikos vystymusi. Džiaugiuosi, kad tuo užsiima ne pavieniai verslininkai, politikai, o pasirinktas būtent toks modelis - vyksta Europos integracijos procesas, fondą valdo ne valdininkai, funkcionieriai, o konkurso metu išrinkti realūs patirties turintys verslininkai. Geroji naujiena yra ta, kad čia verslininkas kalbės su verslininku. Tai bus labai geras postūmis rinkai tiek skatinant verslumą, tiek įliejant į smulkų ir vidutinį verslą pinigų, juolab ne bankų. Svarbu ne tik pinigai - čia yra ir edukacinis momentas: verslo kūrimas, auginimas. Dažnai žmonės, išauginę netgi nemažus verslus Lietuvos mastu neatsižvelgia, kas vis dėlto yra svarbu investuotojams, bankams. Perimame civilizuotų šalių patirtį.
Giedrė NORVILAITĖ