Dalinuosi.lt – viena iš populiariausių internetinių platformų, kurioje žmonės gali talpinti savo skelbimus apie nuomojamus daiktus. Deja, šia gražia idėja ne kartą pasinaudojo sukčiai.
Į portalą tv3.lt kreipęsis Rimvydas (tikrasis vardas redakcijai yra žinomas) – vienas dalinuosi.lt platformos naudotojų, kuris nukentėjo nuo sukčių, kurie pasisavino jo nuomojamą profesionalų fotoaparatą.
„Sukčiai, norėdami pasisavinti daiktus, naudoja tam tikrą schemą. Portale, kur galima išsinuomoti daiktus, užregistruoja beturtį, pajamų praktiškai neturintį asmenį ir jo vardu išsinuomoja krūvą visokiausių, įvairios vertės daiktų. Vėliau tuos daiktus gavęs sukčius juos pasisavina ir tiesiog dingsta.
Kadangi šiuo atveju daiktų nuomos sutartį pasirašęs asmuo neturi pajamų, niekur nedirba, tai iš jo nieko nepeši, jokių pinigų nuostoliams padengti neišieškosi. Taigi, tokiu būdu ir būna „apšvarinami“ žmonės, o neretai nuomojamų daiktų kainos ir net ir kelis tūkstančius eurų“, – aiškino fotoaparato netekęs vaikinas.
Ne pirmas atvejis
Portalo dalinuosi.lt, kuriame daiktų nuomos sandorių skaičius yra perkopęs 5000, vadovas ir įkūrėjas Paulius Valatkevičius portalui tv3.lt pripažino, kad tokiais būdais, kaip pasakojo Rimvydas, daiktų yra netekęs ne vienas žmogus.
„Buvo 9 tokie atvejai, kai po nuomos nebuvo savininkams grąžintas daiktas. Taigi, tai yra ne pirmas atvejis”, – atviravo P. Valatkevičius.
Anot jo, pastebima, kad dažniausiai pasisavinti nuomojamus daiktus siekia žmonės, įklimpę į skolas.
„Turėjome vieną atvejį, kaip žmogus iš vienos statybų įrangos nuomos vietos išsinuomojo brangius pastolius, pas mus išsinuomojo žaidimų kompiuterį, tada iš kompiuterinės technikos parduotuvės išsinuomojo kitą kompiuterį, dar bandė automobilį išsinuomoti. Ir visą tą techniką, kurią jam pavyko gauti, jis tiesiog pardavė maksimaliai greitai, kad atiduotų skolas. Kaip pats žmogus policijai vėliau aiškino, kad, jei jis nebūtų atidavęs skolą, tai jam esą būtų blogai pasibaigę“, – pasakojo P. Valatkevičius.
Siūlo daiktus apsidrausti
Internetinės platformos dalinuosi.lt vadovas tikino, kad daiktų pasisavinimo atvejais portalas nukentėjusiems visada stengiasi padėti surasti kaltininką, stengiasi padėti atlyginti žalą. Be to, pasak P. Valatkevičiaus, portalo naudotojai yra tikrinami.
„Sistema veikia taip, kad netekto daikto savininkas kreipiasi į policiją, policija kreipiasi į mus, mes policijai suteikiame visą informaciją apie tą asmenį, kuris pasisavino daiktą.
Mes fiksuojame daugiau dalykų negu matoma viešai. Policija iš mūsų suteiktos ir jų papildomai surinktos informacijos paprastai nustato asmens, pasisavinusio daiktą, buvimo, gyvenamąją vietą. Policija pradeda to žmogaus paiešką ir, kaip rodo, mūsų praktika, tai tikrai neužtrunka ilgai, nes dažniausiai tie, kurie bando taip pasielgti, tai jie būna pakliuvę į kažkokią keblią situaciją ir ieško tokios lengvos išeities, kaip greitu metu gauti pinigų, parduodant svetimus daiktus“, – aiškino P. Valatkevičius.
„Mes stebime, ar tie nuomininkai yra įtartini, ar ne. Nenoriu pasakoti, kas, mūsų požiūriu, yra įtartinas nuomininkas ir kas yra neįtartinas nuomininkas, nes vėliau gali atsirasti tų, kurie mėgintų sistemą apeiti. Bet mes stebime nuomininkus. Kadangi turime daugiau kaip 5000 nuomos atvejų, tai žinome, kaip elgiasi sąžiningi nuomininkai. Atkreipiame dėmesį ir į tai, ką žmonės nuomojasi, kiek daiktų jie nori vienu metu pasiimti“, – komentavo pašnekovas.
Portalo dalinuosi.lt vadovas P. Valatkevičius akcentavo, kad vienas svarbiausių saugiklių daiktų nuomotojams yra daikto apdraudimas. Pasak jo, daikto netekimo atveju, patirtus nuostolius kompensuotų draudimo bendrovė.
„Mes siūlome nuomojamus daiktus apsidrausti. Svarbu pažymėti, kad nuomojamo daikto savininkas pats pasirenka, ar jis nori apsidrausti tą daiktą, ar ne. Jeigu jis neapsidraudžia, jis gauna šiek tiek daugiau pinigų iš nuomos, bet jis labiau rizikuoja. Jeigu jis nori draudimo, tai jis su turi mokėti su komisiniu mokesčiu draudimo įmoką draudimo sandorio metu sudarymo atvejais. Pavyzdžiui, jeigu Jūs nuomojate daiktą, kurio dienos kaina yra 100 eurų, tai, jeigu Jūs nuomosite daiktą be draudimo, tai Jūs prieš mokesčius gausite pajamų 85 eurus, o jei su draudimu, tai gausite 82-83 eurus“, – dėstė P. Valatkevičius.
Ragina būti atidiems
P. Valatkevičius taip pat tikino, kad siekiant efektyvesnio patirtų nuostolių daikto netiko atveju padengimo, daiktų nuomotojams patariama iš nuomininkų prašyti užstato.
„Nuomojamo daikto savininkas gali prašyti užstato. [...] Užstatas reikalingas gali būti padengti frančizei, kurią mes žinome iš automobilių draudimo, nes ji egzistuoja ir daiktų draudimo atveju, arba jis gali veikti kaip pilnos kompensacijos forma“, – aiškino pašnekovas.
Jis taip pat daiktų savininkams pataria ir patiems įvertinti nuomininko patikimumą, klausinėjant, kokiam tikslui, kur bus naudojamas daiktas, ar nuomininkas moka naudotis tuo daiktu. Pasak P. Valatkevičiaus, daiktų savininkas neprošal turėti ir kuo daugiau kontaktinės nuomininko informacijos.
„Vienas atvejis buvo, kai bandė pasisavinti tris skirtingus daiktus, bet, kadangi užsirašė ir automobilio, kuriuo atvažiavo paimti tų daiktų, numerį, tai ten viskas greitai vyko, nes tie sukčiai ar vagys nebuvo itin protingi, nes atvažiavo su automobiliu, su kuriuo visada važinėja. Tai kitą dieną policija juos sustabdė, važiuojančius, ir vieną iš daiktų rado, kiti daiktai, deja, buvo parduoti jau.
Tai šiuo atveju prasideda procesas, kai pareiškiama pretenzija. Jeigu daiktus pasisavinę ir pardavę žmonės turi kažkokio turto arba kada nors gyvenime gaus legalių pajamų, tai jos pajamos iš jų bus paimtos. Aišku, atsiranda tokių, iš kurių išieškoti pinigų beveik niekada nepavyksta“, – aiškino P. Valatkevičius.
Tarp gresiančių bausmių – ir belangė
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Ludavičiūtė, asmenų, kurie sudaro daiktų nuomos sandorius santykiai neretai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Vis dėlto, pasak policijos atstovės, asmenims, kurie pasisavina išnuomotą daiktą taip pat gresia tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad smulkus (jei turto vertė neviršijai 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, tai yra 114 Eur) svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 Eur arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Jei pasisavinto daikto vertė yra didesnė negu 3 MGL dydžių suma, tai galioja kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, jog tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. BK nustatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Policijos atstovė S. Ludavičiūtė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys, kurie sukčiaudami pasisavino svetimus daiktus kitų žmonių vardu, gali būti traukiami atsakomybėn ir dėl sukčiavimo. BK numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
„Tai atvejais, kai bandoma pasisavinti daiktą per kitus asmenis, teismo praktikoje elgiamasi įvairiai. Tokius asmenis, kurių vardu bandoma pasisavinti daiktus, kartais traktuoja kaip nusikaltimo bendrininkus, kaip atskirus subjektus.
Sukčiavimo atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne tas asmuo, kurio vardu pasisavintas daiktas, o tas, kuris pasinaudojo kitu žmogumi, kito žmogaus vardu ir pasisavino svetimą daiktą“, – pasakojo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė S. Ludavičiūtė.
Anot jos, į policiją dėl išnuomotų daiktų pasisavinimo kreipiamasi ne dažnai. Vis dėlto, pasak S. Ludavičiūtės, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės netenka išnuomotų automobilių ar mobiliųjų telefonų.
