Jeigu 2016-ųjų įvykiai vystysis pagal pastarųjų kelių metų pavyzdį, jie tikrų tikriausiai bus pavojingesni už ankstesnius, mano Artimųjų Rytų specialistas Thomas Wilsonas. „Akivaizdu, vyksta karas su „Islamo valstybe“, ir kitos islamistų teroristinės grupuotės taip pat kelia grėsmę. Galima taip pat laukti santykių tarp Saudo Arabijos ir Irano paaštrėjimo. Visada yra rizika, kad jie ne juokais įsiplieks. Taip pat nereiktų pamiršti, kad rusų ir amerikiečių kariuomenių Sirijoje aktyvumas vienu metu kelia grėsmę dėl klaidų ir nelaimingų atsitikimų. Jie gali nulemti neplanuotą eskalaciją“, – pasakojo ekspertas.
Autorius įvardija galimas pasaulio saugumo grėsmes: Sirija, Iranas ir Saudo Arabija, Donaldas Trumpas, „Islamo valstybė“, Šiaurės Korėja, Putinas ir Rusija, Kinija ir Ramiojo vandenyno krizė, pasaulinės ekonomikos problemos ir vidaus politikos pavojai.
Respublikonų atstovo Donaldo Trumpo išrinkimas artėjančiuose rinkimuose JAV nulemtų didelio masto diplomatinę krizę, galbūt net tarptautinę šalies izoliaciją. Po šio politikos veikėjo pareiškimo apie būtinybę uždrausti musulmonams atvykti į šalį kilęs skandalas išsivystė iki tokio lygio, kad Didžiojoje Britanijoje buvo rimtai svarstoma apie draudimą D. Trumpui atvykti į šalį.
Sirijoje T. Batcheloras įžvelgia pavojų dabartinei koalicijos politikai: „Galo šiam kraujo praliejimui nesimato, ir 2016 metais aukų gali būti dar daugiau, negu prieš tai. Nors šią savaitę JAV kariuomenės atstovai pareiškė, kad „Islamo valstybė“ neteko apie 30 proc. savo teritorijos Sirijoje, įtampa tarp Irano ir Saudo Arabijos, kurios yra vienos iš pagrindinių taikos derybų proceso dalyvių, grasina suduoti smūgį trapiam bandymui stabilizuoti padėtį regione.“
Ekstremistai 2015 metais, anot autoriaus, atidarė naują frontą – mirtininkų išpuoliai Vakaruose. Lapkritį įvykdytos skerdynės Paryžiuje rodo tai, kam „Islamo valstybė“ ruošiasi šiais metais.
Rusijos ekspansijos manijos apimtas prezidentas Vladimiras Putinas, 2014 metais užgrobęs dalį Ukrainos teritorijos, o praėjusiais metais Sirijos vakaruose dislokavo kariuomenę ir karinę techniką, – primena T. Batcheloras. – Tikėtina, 2016 metais V. Putinas tęs tai, ką pradėjo. Jo provokacinė retorika – įskaitant tai, kad jis įvardijo NATO grėsme Rusijai, – taip pat gali nulemti naują konfliktą su Vakarais.
2015 metais Azijoje vėl kilo įtampa tarp Kinijos ir kitų regiono valstybių dėl pirmosios siekio valdyti Pietų Kinijos jūros regioną. Japonijos planai didinti karinį biudžetą, JAV lėktuvnešio pasirodymas netoli dirbtinai supiltų Kinijos salų rodo, kad ir šiais metais čia bus „karštasis taškas“.
Pchenjano grėsmė, matyt, aiškiausia. Praėjusią savaitę, kaip patys tvirtina, sėkmingai išbandę termobranduolinę bombą, šalis priminė apie save savo antidemokratine isteriška retorika. Šios šalies ekspertai tikina, kad jų ginkluotėje yra raketos, galinčios nuskristi apie 1000 km. Ekspertai baiminasi, kad Šiaurės Korėjos povandeniniai laivai gali nugabenti branduolinį ginklą pakankamai toli, kad raketos pasiektų JAV pakrantės miestus.
Pasaulio ekonomikos taip pat laukia didžiuliai iššūkiai. Kinijos biržų rinkos kritimas jau nulėmė analogiškas problemas Brazilijoje ir Rusijoje. Šios antrosios pagal dydį ekonomikos pasaulyje sulėtėjimas gali nulemti dar vieną globalią krizę, kurią artimoje ateityje numato ir žinomas finansininkas bei filantropas George'as Sorosas.
Vidaus politiniai iššūkiai laukia Europos Sąjungos, kuriai teks tvarkytis su „putinėjančia“ Lenkija bei šios sąjunga su Viktoro Orbano valdoma Vengrija, o taip pat su Didžiosios Britanijos galimo pasitraukimo klausimais. Be šių grėsmių, vis labiau įsisiūbuoja separatistiniai Škotijos ir Katalonijos judėjimai, galintys sudrebinti Europos pamatus.
