Kriptovaliutų apologetai žarsto pavyzdžius ir tikina, kad su šiuolaikišku kūrybingu požiūriu į investavimą milijonieriumi per naktį tapti visgi galima. Vienos Lietuvių blokų grandinių technologijų įmonės direktorius rodo nepakeičiamų žetonų meno kolekciją – kriptopankus.
Iš pirmo žvilgsnio paprastą paveiksliuką NFT prekyvietėje internete galima nusipirkti už kelis šimtus tūkstančių eurų. Paveiksliukas unikalus dėl NFT sertifikato – žetono, kurį programuotojas sukūrė blokų grandinėje įrašydamas visus jo duomenis – sukūrimo datą, autorių, laiką ir kitus. Tokių skirtingų pankų šioje kolekcijoje – 10 tūkstančių, ir jų kainos skiriasi priklausomai nuo panko savybių.
Įmonės direktorius sako, kad NFT – tokenizuotas menas populiarėja ir Lietuvoje. Norint skaitmeniniais žetonais paversti savo meno kūrinius kreipiasi vis daugiau menininkų ir galerijų. Tokenizuoja ir realius paveikslus. O 2 paveikslus jau teko tokenizuoti. Viena paveikslo skaitmeninė NFT kopija kartu su realiu meno kūriniu jau parduota už 100 tūkstančių eurų.
Investuotojas Justas Pikelis sako, kad nors iš pradžių į NFT rinką žiūrėjo skeptiškai ir nesuprato kaip tik skaitmeninėje formoje egzistuojančius paveiksliukus galima pirkti už šimtus tūkstančius, o kartais net milijonus, ilgainiui pats pradėjo investuoti į NT infrastruktūrą.
„Tai investuojam per blokchain’us, kuriuose yra vykdomi tie NFT, per kuriuos yra išleidžiama, ir bandom paremti menininkus ankstyvose fazėse, prieš išleidžiant NFT. Tai daugiau startuoliško pobūdžio investavimas, jis yra be galo pelningas šiuo metu rinkoje“, – teigia investuotojas Justas Pikelis.
Pikelis sako, kad stebėtis dėl aukštų NFT pardavimų kainų nevertėtų. Dabar, kai vis dažniau laiko renkamės praleisti virtualiame pasaulyje, visos vertybės persiorientuoja būtent į jį.
„Ne be reikalo buvo visad „Rolex" išperkami, prabangūs automobiliai ir kuo mažiau laiko praleidžiame atomų pasaulyje, o daugiau virtualiame pasaulyje, tas noras neišnyksta, tiesiog noras pasirodyti vyksta virtualiose išraiškose“, – sako J. Pikelis.
Kašėta pasakoja, kad susidomėjimo sulaukia ne tik iš investuotojų ir menininkų, bet ir iš kolekcininkų.
„Lietuvoje yra žmonių, kurie kolekcionuoja tokenizuojamus paveikslus, turime pavyzdžių“, – sako „SUPER HOW?“ vadovas Vytautas Kašėta.
Privatus meno fondas su maždaug 3000 skirtingų meno kūrinių prieš kelis mėnesius savo kolekciją papildė NFT kūriniais.
„Patys kūriniai nebuvo labai labai brangūs, kainos svyravo tarp 1–2 eterių. Tačiau buvome kartu su „Lewben art foundation", kurie surengėme NFT parodą, ir tai vyko 2021 šiuolaikinio meno mugėje art Vilnius. Joje pristatėme ir kitų kolekcininkų paveikslus, nes patys įsigijome trijų menininkų, lietuvio Roberto Narkaus ir Tommy Casho darbus“, – pasakoja „Lewben art foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.
Tačiau norinčius praturtėti per naktį ekonomistai perspėja, kad rizikų tikrai yra, tad prieš neriant į NFT rinka stačia galvą, reikėtų ja pasidomėti.
„Rizikos didelės, nes tai yra naujas fenomenas, kol kas jie yra ant bangos, todėl tie uždarbiai, kuriais yra giriamasi, yra kartais labai dideli, bet taip pat ir rizika milžiniška, nes niekas negali pasakyti, kokia tikroji vertė tų žetonų, ir gali būti visko, ypatingai turint omeny, kad ta rinka susijusi su kriptovaliutų rinka“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Brangiausias NFT kūrinys – Beeple’o darbas buvo parduotas už daugiau nei 69 milijonus dolerių pernai pavasarį.
