Seimas dar praeitais metais, birželio mėnesį patvirtino Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai.
Turite gręžinį? Nuo 2025 m. gegužės 1-osios galite gauti baudą, jei neregistruosite
Piniginės baudos šiais metais lauks tų žmonių, kurie atliks želdynų apsaugos pažeidimus, vykdys įvairią, neteisėtą veiklą prieš gamtą ir ne tik.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Pagal pažeidimo mastą diferencijuotos baudos už ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.
Fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą, o juridiniams asmenims – už želdynų apsaugos pažeidimus, neteisėtą ar pažeidžiant nustatytus reikalavimus laukinių gyvūnų laikymą ir prekybą, netinkamą invazinių rūšių, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, neteisėtą fluorintų dujų įvežimą.
Šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigalios nuo šių metų liepos 2 d. Pakeitimas dėl požeminio vandens gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre įsigalios pasibaigus 3 metų amnestijos laikotarpiui – 2025 m. gegužės 1 d.
Iki šiol asmeninėms reikmėms vandens gręžinius savo namų valdose įsirengę gyventojai gali naudotis nevaržomai. Tačiau jau dabar jie yra įspėjami nedelsti – laiku neregistravę gręžinio ir negavę jo paso, gali sulaukti baudų ir kitų nemalonumų.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre. Tai svarbu ne tik dėl to, kad būtų suskaičiuoti visi vandens ištekliai, bet ir tam, kad, geriantys savo vandenį, nenukentėtų dėl ūkinės veiklos apylinkėse.
Tiesa, tai padaryti kiekvienas gyventojas be išimties turės iki kitų metų balandžio 30 d. Tad nors laiko dar yra, specialistai gyventojus ragina neatidėlioti ir atlikti svarbią užduotį. Pirmiausia, gyventojas turi kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje įrengtas gręžinys, ir gauti pritarimą dėl tokio gręžinio naudojimo.
„Gavus savivaldybės pritarimą registruoti gręžinį, į valstybės biudžetą reikia sumokėti vienkartinę įmoką. Tuo atveju, kai vanduo gyventojo naudojamas individualiam apsirūpinimui, vienkartinės įmokos dydis – 15 eurų. O Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai“, – sakoma LGT atsiųstame komentare.
Tačiau gyventojai taip pat įspėjami – 15 eurų vienkartinis mokestis už vandens gręžinio įregistravimą gali ir išaugti, jei įstatymo nebus laikomasi tinkamai. Štai jei aplinkosaugos pareigūnai mokestinio patikrinimo metu neras tinkamų duomenų Žemės gelmių registre, tokiu atveju nelegalių vandens gręžinių savininkai gali sulaukti ir baudos. Taigi, jeigu iki kitų metų balandžio 30 d. jūsų turimi vandens gręžiniai nebus įregistruoti, tačiau jais ir toliau naudositės, bauda gali siekti nuo 60 iki 150 eurų. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų.
Ribojimai automobiliams
Automobilio vairuotojai sulauks naujovės: nuo šiol reikės atkreipti dėmesį į naują mokesčių akcizo dalį, kuri vėliau bus skiriama Lietuvos Respublikos gynybos fondui.
Nuo šiandienos įsigalioja nauja akcizų mokesčio sudedamoji dalis – anglies dioksido dedamoji (toliau – CO2 dedamoji) ir saugumo dedamoji, kurių dalis bus skiriama Lietuvos Respublikos gynybos fondui. Atsižvelgiant į tai, Pakeitimu AĮ papildomas nauju 3 priedu (atitinkamai buvęs AĮ 3 priedas yra laikomas AĮ 4 priedu), kuriame nustatoma energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metams ir saugumo dedamoji 2025–2030 metams išreikštos eurais:
Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, buvo priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
Pagal PMĮ 30-2 straipsnio nuostatas, lengvųjų automobilių, kurių CO2 emisija viršija tam tikrą ribą, leidžiami atskaitymai yra apriboti. Šiuo atveju, automobilio įsigijimo kaina yra 28 000 Eur, tačiau leidžiami atskaitymai apriboti iki 25 000 Eur, todėl pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos tik 25 000 Eur šio automobilio įsigijimo kainos dalimi, kuri pagal PMĮ 18 straipsnyje nustatytą tvarką priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį.
Pardavus automobilį už 30 000 Eur, vienetas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams tik tą dalį įsigijimo kainos, kuri atitinka leidžiamų atskaitymų ribą (25 000 Eur), sumažintą nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, t. y. vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas, to turto apribotą įsigijimo kainą (25 000 Eur) sumažina nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Perduodate turtą kitam – štai, ką turite žinoti
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, PMĮ 16 straipsnis nustato turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimą. Jeigu vienetas perleidžia turtą kitų asmenų nuosavybėn, tai turto vertės padidėjimo pajamomis laikomas to turto perleidimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumas. Jei vienetas kitų asmenų nuosavybėn perleidžia turtą, kuriam pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais šis vienetas skaičiavo nusidėvėjimą, tai minėtas vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kainą sumažina nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Padidės mokesčio tarifas lošimo srityje
Valstybinė mokesčių inspekcija, dar praeitais metais pranešė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei vietoje šiuo metu taikomo 20 proc. mokesčio tarifo bus taikomas 22 proc. loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.
Taip pat, kaip naujienų portalas tv3.lt primena, už Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis griežtinami lošimų sektoriaus ribojimai ir nustatymą, kad minimalus lošiančių asmenų amžius siektų 21 m. balsavo 87 parlamentarai, susilaikė 4, prieš nebalsavo nei vienas dalyvavęs Seimo narys. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.
Nuo 2025 m. pokyčiai iš Aplinkos ministerijos
Aplinkos ministerija patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planų rengimo tvarka.
Nuo šiandienos taip pat įsigalioja servitutų ribos, pagal šia tvarka parengto plano duomenis, bus pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams. Šis sprendimas užtikrins aiškumą ir skaidrumą, suteikiant galimybę kiekvienam norinčiam peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.
Iki šiol servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo žymimos.
Servitutai – teisė neperžengiant tam tikrų ribų naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu arba teisė tam tikru atžvilgiu apriboti savininką.
Atliekų tvarkymas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą.
Įstatymų paketas apima Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos, Rinkliavų įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus. Jiems dar turės pritarti Seimas.
Jokių dujų balionų daugiabučiuose
Nuo dabar trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų. Parama jau pasinaudojo trys ketvirtadaliai daugiabučių, kurių gyventojai naudojosi dujų balionais.
Atsisakant dujų balionų naudojimo virtuvėje gyventojai kviečiami rinktis – tęsti naudoti dujas ir jungtis prie centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų (jeigu prie namo jau yra įrengti gamtinių dujų įvadai) arba rinktis elektrą. Valstybės parama skiriama ne tik dujų sistemos ar elektros instaliacijos įrengimui daugiabutyje, bet ir naujos saugesnės viryklės įsigijimui.
Parama vienam butui sieks iki 726 eurų: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų. Taip pat bus kompensuojamos daugiabučio namo atstovo administravimo išlaidos už darbus, susijusius su daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimu ar pertvarkymu ir viryklių įsigijimu – 3 proc. nuo daugiabučių namų vidaus tinklų pertvarkos darbų ir viryklių įsigijimu numatytų maksimalių finansavimo įkainių.
Nuo šių metų – kompensacijos Černobylyje nukentėjusiems asmenis
Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. spalio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos vienkartinių kompensacijų asmenims, kurių sveikatai padaryta žala likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose, įstatymą Nr. XIV-3038 (toliau – Įstatymas), kuris įsigalioja 2025 m. sausio 1d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
