Prieš savo mirtį jos draugas paliko socialiniame tinkle žinutę, kad yra guldomas į ligoninę. Tačiau C. Vainio tos žinutės taip ir nepamatė, nepaisant to, kad nuolat peržiūri savo naujienų srautą chronologine seka. Jos geriausi draugai taip pat pasakojo, kad negavo tos žinutės.
„Aš ne tik praradau draugą, ne vienas mūsų yra pasibaisėję tuo, kad mes to niekada nesužinojome, ir mes nežinome ar jis žinojo, kad mes nežinome“, – emocingas žinutes rašė ji. C. Vainio pažymėjo, kad internetinio bendravimo laikais, kuomet socialiniai tinklai tikina pozityviai palengvinančios (bendravimą), tai jausmas… nepriimtinas“.
C. Vainio istorija yra priešinga kitai „Facebook“ problemai, kad socialinis tinklas nuolat įterpia skausmingas patirtis žmonių naujienų juostoje. Šiuo atveju, anot sunerimusios moters, „Facebook“ tiesiog neparodė žinutės, kuomet to labiausiai reikėjo. Platformos algoritmas sprendė, ar kas nors norės žinoti šią itin svarbią asmenišką informaciją, ir pasirinko klaidingai.
Sunku spręsti, kodėl kažkuris asmuo nepamato tam tikrų „Facebook“ žinučių. C. Vainio mano, kad ji ir jos draugai žinutės nepastebėjo todėl, kad „Facebook“ algoritmas manė, jog jo žinutės yra mažiau svarbios. Aiškinant algoritmo „aktualumo“ faktorių, „Facebook“ pažymi daug galimų aspektų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus retai reiškiasi soc. tinkluose, ar jūs rečiau su juo susisiekiate, jo žinutės yra menkai „mėgiamos“ ar jis pats taip pat mažai reiškia emocijas į kitų žinutes, išvysti jo bandymus prisibelsti į pasaulį tampa ganėtinai sudėtinga. Turint tūkstančius „draugų“ ir šimtus pamėgtų puslapių, feisbuko naujienų lentoje tiesiog fiziškai netelpa visos „reikalingos“ žinutės.
Net ir pasirinkus „rodyti naujausias“ žinutes, vietoje „top“, toli gražu negarantuoja to, kad išvysite visas savo draugų žinutes, o ne „aktualų“ turinį internete ar reklamas.
C. Vainio atvejis išjudino jau senai daugelį „Facebook“ vartotojų jaudinantį klausimą: kada feisbukas leis vartotojui pačiam pasirinkti, kokią informaciją matyti naujienų lentoje, kaip tai yra leidžiama daryti „Twitter“.
Tačiau, žmonėms, turintiems šimtus draugų ir „pamėgtų“ puslapių, yra ir dabar įrankių, kurie leidžia bent kažkiek suprastinti naujienų valdymą. Galite susikurti savo atskirą „draugų“ sąrašą (ar daugiau sąrašų), kuriame matysite tik tų asmenų, kuriuos atsirinksite patys, žinutes.
„Facebook“ taip pat galėtų leisti žmonėms žymėti žinutes apie vaiko gimimą, vestuves, ar rimtas nesėkmes, kaip „gyvenimo įvykius“, kad būtų galima „filtruoti“ tokias žinutes. Tačiau tokiu atveju atsiras piktnaudžiaujančių tokia galimybe, kaip atsitiko su el. pašto „svarbu“ funkcija. Kas antras reklaminis laiškas yra pažymimas, kaip „svarbus“. Soc. tinklas galėtų daugiau laiko skirti klausiant, kas patinka vartotojui vietoje bandymų aklai spėlioti pagal bendrą algoritmą.
Tačiau iš tiesų tai C. Vainio iškelta problema, tikriausiai, parodo tai, kaip mums kartais pritrūksta žinių apie soc. tinklų veikimo principus ir pernelyg didelį pasitikėjimą visa ko automatizavimu. Taip „pasiklystant“ milžiniškame automatizuotos informacijos sraute ir pamirštant tai, kas yra svarbiausia.
