Pastaraisiais metais Europos regione buvo matoma sergamumo tymais mažėjimo tendencija, kurią galima paaiškinti nepakankama naujų atvejų registracija, diagnozavimu arba realiu sumažėjimu dėl tiesioginio ar netiesioginio COVID-19 pandemijos priemonių taikymo.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. sausio–balandžio mėn. registruoti 242 tymų atvejai 12 ES / EEE šalių. Pandemijos laikotarpiu sumažėjusios tymų skiepijimo aprėptys iki 90 proc. ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse, leido tymų virusui išplisti tarp nesirgusių, neskiepytų vaikų ir suaugusiųjų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tymai yra itin užkrečiama virusinė infekcija, kuri buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvoje skiepijimo aprėptys nesiekia 95 proc.
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje (2021–2022 m.) nebuvo užregistruota tymų atvejų, tačiau skiepijimo aprėptys yra nepakankamos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad sumažėjus pasiskiepijusių asmenų, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus.
2022 m. skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės aprėptys tesiekė 86,46 proc. (2021 m. – 88,41 proc.). Praėjusiais metais nuo šių ligų mažiau vaikų paskiepyta beveik visose Lietuvos savivaldybėse, pakankamos išliko Alytaus apskrityje ir tik vienoje amžiaus grupėje (7 metų vaikų). Rekomenduojama, kad nuo tymų pasiskiepijusių asmenų dalis visuomenėje siektų ne mažiau kaip 95 proc.
Vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos ir sunkių jos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas.
NVSC specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15–16,5 mėn. pirmąja vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze. Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus
Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti 4 d. iki ir 4 d. po bėrimo atsiradimo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Inkubacinis periodas trunka nuo 7 iki 9 dienų, kartais iki 21 dienos.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji. Susidūrę su užkratu suserga iki 90–95 proc. imlių (t. y. imuniteto neturinčių asmenų), sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Simptomai ir galimos komplikacijos
Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu (38–39 °C), vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.
Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
