Mokslininkai ilgai negalėjo paaiškinti šio tykančio poveikio priežasties, tačiau naujas tyrimas, atliktas su vėžiu sergančiais pacientais, atskleidė galimą kaltininką – uždegiminį baltymą galvos ir nugaros smegenis supančiame smegenų skystyje.
Naujame tyrime, aprašytame žurnale „Cancer Cell“, dėstoma, kaip memorialinio „Sloan Kettering“ vėžio centro (MSK) Niujorke tyrėjai stebėjo 18 vėžio pacientų, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl koronaviruso ir sirgdami patyrė sunkius neurologinius sutrikimus. Visiems pacientams buvo atlikti įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ir elektroencefalografija, o 13-ai ligonių, siekiant gauti smegenų skysčio mėginių, buvo atlikta juosmeninė punkcija.
Mokslininkai atrado, kad po susirgimo praėjus net kelioms savaitėms, citokinų kiekis pacientų smegenų skystyje vis dar buvo didelis, o tai reiškia, kad jų imuninės ląstelės kovoja su uždegimu.
„Pastebėjome, kad pacientai sirgo užsitęsusiu uždegimu ir jų smegenų skystyje buvo daug citokinų. Tai paaiškina jų jaučiamus simptomus“, – sakė tyrimo bendraautorius daktaras Janas Remsikas.
Sukelia ne pats virusas
Tyrėjai pažymi, kad vėžio pacientų, sergančių koronavirusu, uždegiminės reakcijos yra panašios į virusu nesergančių žmonių, kurie yra gavę CAR T ląstelių terapiją – gydymą nuo vėžio, dėl kurio imuninės ląstelės išskiria citokinus. Po CAR T ląstelių terapijos žmonės taip pat yra linkę patirti pavėluotą neurologinį poveikį, kaip ir kai kurie Covid-19 pacientai.
Tačiau smegenų skystyje paties viruso rasta nebuvo, o atlikti tyrimai neparodė jokių kitų didesnių pakitimų. Kai kurie ekspertai anksčiau kėlė hipotezę, kad „smegenų rūką“ sukelia pats SARS-CoV-2 virusas, tiesiogiai puldamas smegenis. Nors ir yra įrodymų, kad sergant sunkia ligos forma virusas gali patekti į smegenis, šis naujas tyrimas parodė, kad tai nebūtinai yra „smegenų rūko“ priežastis.
Tai, kad į smegenų skystį patenka citokinų, reiškia jog imuninės ląstelės prasiskverbė pro hematoencefalinį barjerą (skiriantį kraują nuo smegenų skysčio) ir pateko į centrinę nervų sistemą. Pasak tyrėjų, tai suteikia informacijos apie tai, kaip vėžio ląstelės išplinta į smegenis.
„Anksčiau manėme, kad nervų sistema nėra veikiama imuninės sistemos. Tačiau kuo daugiau ieškome, tuo daugiau ryšių tarp jų randame“, – sakė tyrimo autorė ir MSK gydytoja-mokslininkė Adrienne Boire.
Verta atsižvelgti į tai, kad vėžiu sergantys asmenys turi didesnę riziką susirgti sunkia koronaviruso forma, nes jų imunitetas yra susilpnėjęs, todėl šie pastebėjimai nebūtinai gali būti pritaikomi plačiajai visuomenei.
Nepaisant to, tyrėjų manymu, jų pastebėjimai atskleidžia platesnę kognityvinės smegenų funkcijos sutrikimo problemą ir parodo, kad priešuždegiminiai vaistai ir gydymas steroidais, gali padėti suvaldyti neurologines Covid-19 infekcijos komplikacijas.
