Beveik po dešimtmečio Vilniaus savivaldybė nusprendė perpildytoje Jeruzalės vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi lietuviai ir lenkai, komplektuoti papildomą klasę 17-iolikai lenkų moksleivių. Šokiruota mokyklos bendruomenė sprendimą vadina politiniu, nes pasibaigus mokslo metams, birželio pabaigoje, jį priėmė naujoji sostinės valdžia, kurioje – ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai, praneša LTV „Panorama“.
Jau kelerius metus mažoje perpildytoje mokykloje 1200 moksleivių pamokos vyksta dviem pamainomis ir kur tik randama laisvos vietos.
„Dažnai pamoką tenka vesti ir bibliotekoje, skaitykloje. Netgi valgykloje tenka su vaikais kalbėtis, virėjoms dengiant stalus“, – sako Nijolė Delnickienė, lietuvių kalbos mokytoja.
„Vienas vaikas 4 metus mokėsi antroje pamainoje, o kitas – praėjusiais metais“, – pasakoja lietuvių moksleivių tėvas Stepas Macelis.
Iki šiol mokykloje lenkų moksleiviai mokėsi iki vienuoliktos klasės, vėliau pereidavo į lenkiškąsias mokyklas. Pasibaigus mokslo metams, birželio pabaigoje, mokyklą pasiekęs savivaldybės tarybos sprendimas – baigusiems dešimtokams sukomplektuoti vienuoliktą klasę – šokiravo ir mokytojus, ir tėvus.
„Problema – patalpos. Čia yra tikrai mažos patalpos, kyla daug problemų dėl pamainų. Niekas nenori mokytis antroje pamainoje“, – teigia Linas Vasarevičius, Jeruzalės vidurinės mokyklos direktorius.
Lietuvių moksleivių tėvai tokį savivaldybės sprendimą vadina politiniu: jį esą priėmė naujai išrinkta sostinės taryba, kurioje – ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai. To neneigia ir prieš pat rugsėjo 1-ąją mokykloje apsilankęs šios partijos narys savivaldybėje.
„Tai buvo politinis apsisprendimas, po jo reikėjo sukurti konkretų ugdymo planą, pažiūrėti, kiek reikia papildomų patalpų, ar tikrai jų reikia“, – sako Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius.
Tačiau valdančioje koalicijoje su liberaldemokratais esantys socialdemokratų atstovai neigia, kad paremdami sprendimą įkurti vienuoliktą klasę 17 lenkų moksleivių, taip palaikė dar vienų savo politinių partnerių – Lenkų rinkimų akcijos – užmojus.
„Ankstesnė kadencija turėjo problemų su lenkais, konfliktavo ir gan nejautriai elgėsi“, – tvirtina Vilniaus mero pavaduotojas, socialdemokratas Algirdas Paleckis.
Mokyklos steigėjo – savivaldybės – elgesį Švietimo ir mokslo ministerija kritikuoja ir vadina jį neapgalvotu.
„Naujoji taryba, nesusipažinusi su realia situacija, nepažiūrėjusi kelius metus į priekį, priėmė sprendimą“, – įsitikinusi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vyr. specialistė Stanislava Strolaitė.
Tėvai savivaldybės nutarimą apskundė teismui, kuris šį sustabdė. Kol byla neišnagrinėta, mokykla negali vykdyti savivaldybės sprendimo ir komplektuoti klasę lenkų moksleiviams.
Kol mokykla sulauks teismo sprendimo, lenkų moksleiviams pasiūlyta kartu su kitais mokytis lietuviškose klasėse arba pereiti į kitas lenkų mokyklas. Tačiau direktoriaus teigimu, prašymus pereiti į kitą mokyklą jau įteikė beveik visi lenkų moksleiviai.
