Didžiausia pasaulyje perdraudimo bendrovė "Munich Re" paskelbė, kad praėjusių metų stichinės nelaimės, kurias sukėlė ekstremalios oro sąlygos, pareikalavo septinis kartus daugiau žmonių aukų nei 2002-aisiais. Be to, nuostoliai dėl prognozuojamų klimato pokyčių ir toliau turėtų didėti.
"Munich Re" metinėje stichinių nelaimių apžvalgoje nurodė, kad pernai žemės drebėjimai, karščiai ir uraganai nusinešė 75 tūkst. žmonių gyvybes, įskaitant 40 tūkst. žmonių, žuvusių per gruodį įvykusį didelį žemės drebėjimą Irane. "Munich Re" atstovas sakė, kad galutiniai duomenys parodė daugiau mirčių už preliminarioje gruodžio apžvalgoje skelbtas 50 tūkst., nes tuomet dar nebuvo visiškai įvertinti žemės drebėjimo Irane padariniai.
"Po trejų santykinai ramių metų 2003-iaisiais įvyko ne mažiau kaip penkios didelės stichinės nelaimės", - sakoma "Munich Re" apžvalgoje. Dokumente priduriama, kad šios didžiosios katastrofos lėmė maždaug trečdalį visų ekonominių ir draudikų padengtų nuostolių.
Vidurio ir Pietų Europai pakenkė karščiai, dėl kurių mirė 20 tūkst. žmonių. Be to, gegužę 2,2 tūkst. gyvybių nusinešė 6,8 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas Alžyre.
Vis dėlto draudikai daugiausiai nuostolių patyrė dėl stichinių nelaimių Jungtinėse Valstijose, kurių Vidurio Vakarus gegužę nuniokojo uraganai. Tuo tarpu spalį ir lapkritį karščiai Kalifornijoje sukėlė miškų gaisrus, per kuriuos sudegė tūkstančiai namų. Pasak "Munich Re", kuri perdraudžia draudikų įsipareigojimus, gaisrai Kalifornijoje draudikams atsiėjo apie 2 mlrd. JAV dolerių. Į Jungtinių Valstijų draudimo istoriją įeis ir didžiulės uraganų sukeltos krušos Teksase, kurių apdrausti nuostoliai siekė 1 mlrd. dolerių.
"Munich Re" teigimu, 2003 metais visi apdrausti nuostoliai buvo 40 proc. didesni nei 2002-aisiais ir sudarė 16 mlrd. JAV dolerių. Visi ekonominiai nuostoliai per tą patį laikotarpį pasistiebė 18 proc. - iki 65 mlrd. dolerių.
"Munich Re" prognozuoja, kad pasaulinis klimato atšilimas ateityje lems vis didesnę ekonominę žalą. Pavyzdžiui, manoma, kad Vidurio Europoje pakilsianti vidutinė temperatūra, kuri iki šio amžiaus vidurio turėtų padidėti 2 laipsniais pagal Celsijų, lems daugiau karščių ir potvynių.
"Nerimą kelia tai, kad ekstremalūs įvykiai, kuriuos galima sieti su klimato pokyčiais, ateityje turės vis sunkesnes pasekmes", - sakoma apžvalgoje. "Munich Re" priduria, jog didės draudimo įmokos ir reikės nustatyti aiškias nuostolių kompensavimo ribas.
"Tokiems kraštutinumams nėra pasirengę žmonės, nėra parengti pastatai ir infrastruktūra, žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriai, - teigiama apžvalgoje. - (Todėl) būtų labai apdairu pasirengti didžiuliams pokyčiams".
Tiesa, "Munich Re" mano, kad apsauga nuo klimato pokyčių pereis į naują lygmenį, ir sveikino 2005 metais Europos Sąjungoje (ES) prasidėsiančią prekybą dujų išmetimo kvotomis. Ši sistema, turinti finansiškai skatinti mažesnę taršą, leis anglies dvideginio, kurį daugelis mokslininkų sieja su pasauliniu klimato atšilimu, taršos ribą viršijusioms bendrovėms įsigyti papildomo išmetimo leidimus.
Tačiau ES gali peržiūrėti savo paramą anglies dvideginio išmetimą ribojančiam Kioto protokolui, nes jis gali neįsigalioti dėl Rusijos dvejonių. Didžiausia pasaulio teršėja - Jungtinės Valstijos jau atsisakė pritarti Kioto protokolui, teigdama, kad susitarimas pakenktų jos pramonei ir sulėtintų ekonominį augimą.
Reuters-ELTA
