Paslaptingos tamsaus smėlio kopos, esančios aplink Marso šiaurinę poliarinę kepurę, kintant metų sezonams taip pat keičiasi.
Mat pavidalą keičia anglies dioksido dujos, o tai sukuria kraštovaizdį keičiančias lavinas, praneša naujienų agentūra AFP.
NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, darytose nuotraukose užfiksuoti netikėti pokyčiai, žurnale „Science“ paskelbtame tyrime teigia mokslininkai.
Pastebimi pokyčiai gali įvykti per metus, kurie Marse trunka 680 dienų ir yra beveik dvigubai ilgesni nei metai Žemėje, tvirtina tyrėjai. Viena pagrindinių to priežasčių – užšalęs anglies dvideginis arba sausasis ledas, kuris vietovę dengia žiemą, tačiau vasarą įgyja dujinę formą.
„Šis dujų tekėjimas destabilizuoja Marso kopų smėlį, sukeldamas smėlio lavinas ir sukurdamas naujas ertmes, lomas ir smėlio juostas“, – teigė tyrimo vadovė Candice Hansen iš Planetų mokslo instituto Arizonoje.
„Erozijos mastas per vienerius Marso metus buvo tikrai stebinantis. Kai kuriose vietose nuo kopų nuslinko šimtai kubinių metrų smėlio“, – pridūrė ji.
Dar viena šio reiškinio priežastis – „stipresni nei tikėtasi vėjo gūsiai“, teigiama tyrime, kuriame aprašomos kopose esančios smėlio vilnys, kurias, kaip manoma, suformavo, skirtingomis kryptimis putęs vėjas.
„Šiuo metu vietose, sezoniškai padengtose anglies dioksido šarma, daug kas vyksta. Tai procesas, kurio nėra Žemėje“, – teigė vienas tyrimo autorių Alfredas McEwenas.
Marso šiaurinės kepurės skersmuo – maždaug 1 tūkst. kilometrų, o vietomis ledo ir dulkių sluoksnio storis siekia 3 metrus.
