Pasak kauniečių R. Guščino ir T. Kuzminsko trenerio Vladislovo Bogomolovo, tokie rezultatai jam nebuvo staigmena. „Šiemet rezultatai kaip niekada geri. Trijų narių suaugusiųjų rinktinė gali atstovauti mūsų šaliai labai garbingai. Šiuo metu vyrų gimnastika yra stipriausia, kokia kada nors buvo“, – džiaugiasi treneris.
Surengs atranką
Tačiau į Braziliją lagaminą krausis tik vienas iš trijų – Lietuva žaidynėse turi vieną vietą. Nors geriausiai iš trijulės pasaulio čempionate pasirodė vilnietis R. Tvorogalas, tarp 276 gimnastų užėmęs 58 vietą, realiausiu kandidatu į Rio laikomas per žingsnį nuo jo atsilikęs ir olimpinės patirties jau turintis R. Guščinas (59 vieta). Jauniausiasis šios trijulės narys T. Kuzmickas Glazge užėmė 69 vietą. Ant atskirų prietaisų geriausiai pasirodė R. Guščinas, jis, atlikęs pratimą ant arklio, užėmė 16 vietą. „Dar surengsime atranką per kokias nors varžybas užsienyje ir, jeigu kurio nors iš likusių dviejų rezultatas bus daug geresnis nei Roko, ko gero, pasirinksime jį. Be to, atsižvelgsime ir į viso sezono rezultatus“, – kam bus įteiktas vienintelis olimpinis bilietas, svarstė V. Bogomolovas. R. Guščinui lapkričio viduryje atlikta riešo sąnario operacija. Maždaug po dviejų mėnesių jis turėtų vėl grįžti į sportinį ritmą. „Manau, kad laiko užteks. Rokas patyręs, jo programa suplanuota ir aiški. Tiesiog reikės atgauti jėgas ir pasitobulinti. Manau, turėtų viską spėti“, – treneris neabejoja, kad operacija neturėtų vyrų rinktinės lyderio išmušti iš vėžių.
Atlikęs pratimą ant arklio, Londono olimpinėse žaidynėse R. Guščinas užėmė 17 vietą. Ko galima iš Lietuvos atstovo tikėtis Rio de Žaneire? V. Bogomolovo teigimu, rezultatų amplitudė gali būti gana didelė: „Priklauso nuo to, kas važiuos. Be to, gimnastikos srityje daug nominacijų – daugiakovė ir atskiros šešios rungtys. Atskirose rungtyse galime tikėtis puikaus rezultato – mums turėtų pasisekti gerai, o priešininkams prasčiau. Toks sportas – žingsnis į kairę, į dešinę ir viskas gali sugriūti. Jeigu kalbėtume apie pasaulio čempionatą (ikiolimpinis pasaulio čempionatas visada būna stipriausias), mes pagal rezultatus esame pirmoje iš trijų grupių. Manau, visai neblogai, mūsų sportininkų lygis vis kyla. Tikiuosi, kils toliau.“
Sportininkė perdegė
Dėl olimpinės teisės pasaulio čempionate kovojo ir viena Lietuvos gimnastė. Tačiau olimpinė Vaidos Žitinevičiūtės svajonė sudužo. Kad liks tik 184 tarp 260 dalyvių, nesapnavo nei ji, nei jos treneris. „Sukaustyti judesiai, išgąstis, nerimas, nors prieš pat varžybas to nejautė nė trupučio. Perdegė, gal buvo per daug užtikrinta, kad tikrai pasiseks, o įvyko štai taip. Visi patyrėme šoką“, – kodėl tai buvo prasčiausias pasirodymas per visą gimnastės karjerą ir kodėl tai nutiko per svarbiausias jos karjeros varžybas, ieškojo atsakymų kaunietės treneris Rytis Simonavičius.
Į pasaulio čempionatą treneris ir jo auklėtinė vyko paskaičiavę, kad, norint patekti į žaidynes, reikia surinkti apie 48 balus – Lietuvos gimnastei Laurai Švilpaitei vietą Londono žaidynėse garantavo 47 balai. Po pasirodymo I Europos žaidynėse, ruošdamasi pasaulio čempionatui, V. Žitinevičiūtė pakeitė programą į sudėtingesnę, nes, pasak trenerio, per tą laiką ji priaugo iki kito lygio. „Išradingesnį šuolį darė, sudėtingesnį kilimą. Buvo gerai pasiruošusi, užgijusios traumos, įdėta daug darbo. Ir toks startas.... Pats nesėkmingiausias per visą jos karjerą“, – apgailestavo treneris.
Tačiau išankstinė matematika nebuvo tiksli. Jei Lietuvos gimnastei būtų pasisekę, ji būtų galėjusi džiaugtis tik savo pasirodymu, bet ne olimpiniu kelialapiu. „Neturėjome nei realių, nei fantastinių galimybių patekti. Taip yra paaugęs moterų gimnastikos lygis“, – pripažįsta treneris. Paskutinės atletės, iškovojusios teisę startuoti Rio de Žaneire, surinko po 50 balų. „Šalys, turinčios daug gimnasčių – Rusija, Amerika, jas išpardavė, dėl to pasaulinis lygis pakilo“, – gimnastikos turguje dalyvaujančios šalys lengviausiu būdu bando pasiekti rezultatų.
Pasikeitė genofondas
Kas nutiko, kad Lietuvos gimnastės, pradėjusios olimpinę tradiciją (gerokai anksčiau nei vyrai merginos jau dalyvavo žaidynėse Sidnėjuje, Pekine, Londone), šįkart liko stebėtojomis? Treneris pirštu beda į valstybės skiriamą dėmesį šiai sporto šakai: „Spektras problemų. Pirma, nebedirba daug gerų trenerių. Antra, prieš maždaug dešimt metų buvo smarkiai sumenkęs požiūris į gimnastiką, o dabar mes neatsiginame vaikų. Kur juos dėti? Neturime salių. Turime dvi bazes. Kaune atsinaujinome, o Vilniuje sunku net varžybas rengti, nes salė nerenovuota ne vieną penkmetį. Gimnastika – visų sporto šakų pagrindas.“ Kauno centro sporto mokykloje į atranką šiemet atėjo apie 300 vaikų, tačiau mokykla į sportinės gimnastikos grupę priėmė viso labo 30.
„Gimnastikos srityje – vienetiniai žmonės. Jeigu jie išeina, juos reikia pakeisti. Kuo? Ne visada tokia galimybė yra, mokykloje nedaug trenerių. Čia juk ne krepšinis, kur daug salių, daug žmonių“, – kolegai antrina V. Bogomolovas.
Pasak R. Simonavičiaus, pasikeitęs ir mūsų berniukų bei mergaičių genofondas, tad atrinkti mažą smulkų vaiką sunku. „Apskritai vaikų fizinio išsivystymo lygis kritęs – atveda šešerių metų vaikus į atranką, pusė jų netinka todėl, kad sutrikusio regėjimo, iškrypusiu stuburu, asimetriškais klubų sąnariais“, – skaudulius beria treneris.
Lina Daugėlaitė, sportas.info
