„Perliukai“ – tradicinis renginys, vykstantis kas treji metai, – pasakoja V. Vitaitė. – Tai nacionalinis jaunų neįgalių dainininkų ir instrumentininkų konkursas-festivalis. „Perliukais“ tampa muzikuojantis jaunimas nuo 3 iki 29 metų. Vienas iš festivalio tikslų – ne tik atrasti jaunus talentus, bet ir juos auginti, padėti neįgaliųjų bendruomenei integruotis į šalies kultūrinį gyvenimą.“
Nuo festivalių iki „akademijos“
Konkursai, įvairūs festivaliai kiekvieno muzikanto gyvenime reikšmingi, tačiau ne mažiau svarbu, kaip dirbama tarp jų. Siekiant „Perliukų“ festivalių tęstinumo, „Gubojos“ vadovei gimė idėja vasarą organizuoti „Perliukų akademiją“. Iniciatyvą palaikė VšĮ „Klasika LT“ ir jos vadovė prof. Aleksandra Žvirblytė, kuri sudarė sąlygas tarptautiniame M. K. Čiurlionio festivalyje Palangoje koncertuoti gabiausiems negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams.
Pirmą kartą toks koncertas vyko 2017 metais, tuo metu „Perliukų akademijos“ idėja dar tik brendo. Dar po metų pavienės iniciatyvos peraugo į tikrą akademiją gabiems ir talentingiems jauniems neįgaliems muzikantams su profesionalų vadovaujamomis meistriškumo pamokomis, individualiomis konsultacijomis, kūrybinėmis dirbtuvėmis, galimybe koncertuoti su Lietuvoje ir pasaulyje pripažintais muzikos virtuozais. Finansiškai „Perliukų akademijos“ projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šiais metais „Perliukų akademija“ į Palangą atkeliavo jau trečią kartą. Tradiciškai tuo pat metu čia vyko ir tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. V. Vitaitė džiaugiasi, kad nors koronaviruso pandemija gerokai sujaukė tiek organizatorių, tiek dalyvių planus, ji nesužlugdė pačios „Perliukų akademijos“ dvasios. Jos veikloje ilgiau ar trumpiau dalyvavo daugiau nei 30 žmonių, pusė jų turi negalią – intelekto, regos, judėjimo, autizmo spektro sutrikimų, kita pusė – muzikos pedagogai, profesionalūs muzikantai, neįgaliųjų asistentai.
„Po visus išvarginusio karantino dar svarbiau bendrauti, rodyti kūrybiškumą“, – reziumuoja V. Vitaitė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad susitikti, pasikeisti su kolegomis nuomonėmis, darbo patirtimi labai naudinga neįgalius vaikus ir jaunuolius ugdantiems muzikos mokytojams: daugelis jų yra pavieniai entuziastai, dirba vadovaudamiesi savo pačių intuicija ir supratimu.
Susibūrę į savo „akademiją“, jaunieji perliukai sulaukia profesionalių, Lietuvoje ir pasaulyje pripažintų muzikantų dėmesio. Nuo pat pirmųjų „akademijos“ žingsnių su ja bendradarbiauja pianistė prof. A. Žvirblytė, šiais metais meistriškumo pamokas vedė džiazo virtuozas prof. Petras Vyšniauskas, klarnetininkas Karolis Pratkus, konsultavo Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijos dėstytoja Livija Trakumienė.
Herbertas Huveris
Franklinas Ruzveltas
Haris Trumanas
Koncertavo Palangos scenose
„Perliukų akademija“ nesitenkina meistriškumo pamokomis, konsultacijomis savo pačių aplinkoje. Gabiausiems, talentingiausiems jos dalyviams suteikiama galimybė kartu su muzikos profesionalais koncertuoti Palangos miesto scenose. Šiais metais dainininkė Vaida Butautaitė kartu su jauna pianiste iš Lenkijos Marta Czech, Serbijoje vykstančio tarptautinio konkurso „Jeunesse musicale“ 2019 m. nugalėtoja, koncertavo Palangos kurhauze, pianistas Raigardas Daraganas dalyvavo Tiškevičių rūmų terasoje vykusiame talentų maratone.
R. Daraganui suteikta garbė groti ir tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio baigiamajame koncerte. „Didelė garbė ir didelė atsakomybė, – sako Raigardas. – Jeigu priima į tokį koncertą, bet kaip negali pagroti.“
Šiais metais R. Daraganas ir V. Butautaitė turėjo keliauti dainuoti ir groti į Vokietiją – sutrukdė pandemija ir karantinas. Tačiau nei viena, nei kita Raigardui nesutrukdė šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigti bakalauro studijų ir pradėti studijuoti LMTA magistrantūroje. Raigardas yra profesionalus pianistas, džiazo atlikėjas, kaip „perliukas“ koncertavęs Sankt Peterburge, Maskvoje ir net Pietų Korėjoje.
Šiemet LMTA magistro studijas baigė kita „perliukė“ – Dainora Laukžemytė. Kaip ir Raigardas, ji taip pat pianistė, tik mieliau renkasi klasikinę ir šiuolaikinę fortepijono muziką. Dainora, kaip ir Raigardas, daug ir įdomiai gali pasakoti apie keliones į Sankt Peterburgą, Pietų Korėją, festivalius, kuriuose galėjo dalyvauti padedama ir palaikoma „Gubojos“. Dabar ji pati vaikus moko groti fortepijonu, dažnai koncertuoja. „Kaip atlikėjai šie festivaliai ir apskritai dalyvavimas „Gubojos“ veikloje man davė labai daug“, – apibendrina jaunoji pianistė. Tiek Dainoros, tiek Raigardo kūrybinė biografija dar tik prasideda, bet jau yra turtinga kelionių, tiek svetur, tiek ir Lietuvoje vykstančių festivalių, konkursų.
Dalyvavimas „Perliukų“ festivaliuose padėjo atsiskleisti ir autizmo spektro sutrikimų turinčiai dainininkei Gabijai Narkevičiūtei – pernai ji pradėjo studijas St. Šimkaus konservatorijoje. Pasak „Gubojos“ vadovės, mergina pati patikėjo, kad gali būti profesionali dainininkė.
Muzikuoja pagal galimybes
Anot V. Vitaitės, tikrų perliukų niekada nebūna daug. Dar mažiau tarp jų tų, kurie renkasi profesionalaus muzikanto kelią. Ir ne dėlto, kad pritrūksta gabumų ar noro sistemingai dirbti – savo žodį taria sveikata, kiekvieno žmogaus fizinės galimybės.
Judėjimo ir regos negalią turinti Rinalda Pocevičiūtė gyvena Mažeikių rajone, labai mėgsta muziką. Vaikystėje lankė muzikos mokyklą, mokėsi groti fortepijonu. Pradėjusi dalyvauti „Perliukų“ festivaliuose, jau antri metai kviečiama į „Perliukų akademiją“. Kaip pati sako, fortepijoną iškeitė į džiazo vokalą. Akademijoje Rinaldą konsultavo St. Šimkaus konservatorijos vokalo dėstytoja L. Trakumienė. Palangoje mergina repetavo kartu su R. Daraganu, nei ji pati, nei V. Vitaitė neatmeta galimybės, kad pirmoji pažintis su profesionaliu džiazo pianistu ateityje gali peraugti į kūrybinę draugystę ir bendrą programą. „Norai kai kada didesni nei galimybės, bet daug kas priklauso nuo sveikatos. Norime muzikuoti neskubėdamos, nekeldamos sau nerealių tikslų“, – sako Rinaldą atlydėjusi mama.
Užsidegęs pagal galimybes muzikuoja Edvinas Monsovskis ir Darijus Škėla iš Šiaulių, Deividas Kaniauskas iš Plungės, vilnietis Adomas Dimša. „Akademijos tikslas – kad jauni
žmonės bendrautų, vieni kitus geriau pažintų, tobulėtų, gautų profesionalų konsultacijas“, – sako V. Vitaitė. Ji labai džiaugiasi Rinaldos ir Raigardo kūrybiniu bendradarbiavimu, taip pat įspūdingu Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinio centro „Goda“ ritmo grupės, vadovaujamos Natalijos Pugačienės ir Ilonos Būdavaitės, pasirodymu.
Sužavėjo tikrumas
Prof. A. Žvirblytė su „Guboja“ bendradarbiauja jau keliolika metų, yra „Perliukų“ festivalių vertinimo komisijos narė. „Suvedė pats gyvenimas, – prisimena profesorė. – Tada buvo kūrybinė stovykla Šventojoje. Sužavėjo tų žmonių tikrumas, jie viską daro atvirai: jeigu patinka – tai parodo, jeigu nepatinka – irgi iškart matyti.“
Dar prieš „Perliukų akademijos“ pradžią profesorė pradėjo ieškoti galimybių jauniems neįgaliems muzikantams ir dainininkams koncertuoti įvairiose scenose. „Gubojos“ auklėtiniai ėmė vis dažniau muzikuoti drauge su savo bendraamžiais, o M. K. Čiurlionio festivalis suteikė dar daugiau progų. A. Žvirblytė ne tik dalyvauja „Gubojos“ kūrybinėse dirbtuvėse, kituose bendruose projektuose, bet ir pati yra ne kartą akompanavusi dainininkei V. Butautaitei.
Ji ypač džiaugiasi gabiausių „perliukų“ R. Daragano ir D. Laukžemytės muzikavimu. „Stebėjau Dainoros profesinį augimą, dalyvavau jos magistro baigiamųjų egzaminų komisijoje: grojo puikiai, gavo dešimtuką! Raigardas irgi jau groja profesionaliai, malonu klausytis“, – sako A. Žvirblytė.
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.
