Verslas teigia nedalyvavęs derybose dėl šių švediškų kovos mašinų pirkimo, tačiau ketina inicijuoti pokalbius su Krašto apsaugos ministerija (KAM) dėl pramoninio bendradarbiavimo.
Vis dėlto, gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis pastebi, kad galimybės į CV90 pirkimą įtraukti ir Lietuvos įmones yra ribotos.
„Jei būtų įsteigta kažkokia įmonė, Lietuva gali atlikti primityvius techninius darbus“, – BNS teigė A. Matonis.
Lietuva pajėgi kovos mašinas remontuoti, surinkti, gaminti metalo detales
Lietuvai per artimiausius keliolika metų planuojant suformuoti diviziją, Valstybės gynimo taryba praėjusį antradienį nusprendė pradėti derybas su Švedijos įmone dėl vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo dviem kariuomenės batalionams.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas kiek anksčiau šią savaitę sakė, kad priimant galutinį sprendimą dėl įsigijimo bus svarbu, ar Švedijos gamintojas sutiks dalį kontrakto vertės perleisti Lietuvos įmonėms: „Čia yra mūsų derybinė pozicija.“
Ekspertų teigimu, Lietuvoje CV90 pirmiausia galėtų būti remontuojamos ir surenkamos.
„Karinės technikos remontas (...) dešimtim kartų brangesnis nei civilinės. Galimybė Lietuvoje atlikti bent jau iki tam tikro lygio remontą mašinos eksploatavimo metu sutaupytų daug milijonų eurų“, – BNS sakė A. Matonis.
Jo teigimu, Lietuva remonto pajėgumų turi – pavyzdžiui, dviejų Vokietijos ginklų gamintojų „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Jonavoje įsteigta įmonė „Lithuanian Defense Services“ remontuoja vokišką sąjungininkų karinę techniką, gali aptarnauti ir Lietuvos kariuomenės šarvuočius „Boxer“ –vadinamuosius „Vilkus“.
Be to, pasak eksperto, Lietuvos karinę techniką taip pat remontuoja Vokietijos automobilių gamintojos „Mercedes“ padalinys. Lietuvos kariuomenė naudoja šios markės sunkvežimius.
A. Matonis taip pat teigė, kad Lietuvoje gali būti atliekama ir kovos mašinų elektronikos techninė priežiūra.
„Pavyzdžiui, „Vilkai“ turi bokštelius, kuriuose įmontuotos Izraelyje pagamintos optinės sistemos: įvairūs termovizoriai, naktinio, dieninio matymo kameros. Tam, kad ta įranga nebūtų vežama į Izraelį, viena Lietuvos pažangi įmonė „Brolis Semiconductors“ yra autorizuota atlikti visos „Vilkų“ elektronikos techninę profilaktiką ir remontą“, – aiškino A. Matonis.
Savo ruožtu Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas nurodė, kad šalies metalo apdirbimo pramonė jau dabar gamina tūkstančius vakarietiškai karinei technikai skirtų komponentų: krumpliaračius, ratus, vikšrus, jungiamąsias dalis.
„60 proc. tų šarvuočių sudaro įvairios metalinės detalės, kurias Lietuvoje galime patys pasigaminti“, – BNS pabrėžė V. Sabaliauskas.
„Metalo apdirbimo pramonė galėtų įsitraukti, (...) tai būtų labai gera proga pasinaudoti suteiktu teisiniu reguliavimu“, – pridūrė jis.
Anot V. Sabaliausko, detales CV90 galėtų gaminti apie keliasdešimt Lietuvos įmonių, dar apie 20 – techniką surinkti.
Lietuva negalėtų gaminti kovos mašinų
A. Matonio teigimu, taikant pramoninį bendradarbiavimą, dalis CV90 gamybos vyksta Čekijoje ir Slovakijoje – šalyse, kurios, anot jo, turi stiprią ginkluotės ir metalurgijos pramonę.
Vis tik Lietuvoje, sakė ekspertas, šios pramonės šakos nėra išplėtotos, todėl tokių kovos mašinų ir jų komponentų gamyba Lietuvoje sunkiai įmanoma.
„Lietuva negali surinkinėti dyzelinių variklių, (...) negali gaminti automatinės ginkluotės, pabūklų, (...) negali gaminti prieštankinių raketų „Spike ER“, kurios montuojamos „Boxer“ ir CV90. Lietuva neturi sukūrusi elektroninių ugnies valdymo sistemų, kurias turi sukūrusios Čekija ir Slovakija“, – teigė A. Matonis.
„Kad į Lietuvą būtų galima gamybą perkelti, yra sapnai arba akių dūmimas“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Anot jo, plėtojant CV90 pritaikytą gamybą Lietuvos įmonėms tektų investuoti į „ilgą ir kruopštų“ darbuotojų parengimą, įgyti gamybai būtinus sertifikatus, įrengti arba statyti saugumo standartus atitinkančias gamybos patalpas.
Negavus KAM kvietimo pokalbius inicijuos patys
Gegužę Seimas įteisino pramoninio bendradarbiavimo tvarką – Lietuvos įmonės neskelbiant viešojo pirkimo gali dalyvauti didesnės nei 5 mln. eurų vertės karinės technikos konkursuose. Pagal šią tvarką dalis technikos pardavėjų galės pasitelkti vietinį verslą, pavyzdžiui, ginklų remontui ar gamybai.
„Tai praktika, kuri Europos Sąjungoje neleistina, išskyrus, kai kalbama apie ekonominius sprendimus, susijusius su nacionaliniu saugumu“, – aiškino A. Matonis.
Savo ruožtu V. Sabaliauskas teigė, kad asociacija su KAM dar neaptarė pramoninio bendradarbiavimo perkant CV90. Negavus KAM užklausos, verslas pokalbį inicijuos pats, sakė gynybos pramonės atstovas.
„Jei artimiausiomis dienomis nesulauksime jokio kreipimosi iš KAM, žinoma, darysime savo iniciatyvas, bandysime bendrauti. Su KAM bendravimas visai geras, noriai bendrauja, tai čia didelių problemų nekils“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
„Ministerija puikiai žino mūsų galimybes ir mūsų norą įsitraukti į šį procesą“, – pridūrė jis.
Pramoninis bendradarbiavimas numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Juo siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją.
Dabar Lietuvoje yra apie 70 įmonių, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.
