Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus daugelio labai lauktą sprendimą dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą principų teisėtumo, viešojoje erdvėje pasirodė daug interpretacijų. Teisininkai bei atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai tvirtina, kad dažnai interpretuotojai sąmoningai akcentus dėlioja ne ten, kur iš tikrųjų reikėtų tai daryti.
Anot specialistų, minėtasis teismo sprendimas atsakė net į keletą svarbių klausimų, kurie iki šiol buvo pretekstai bylinėtis ir taip visoje Lietuvoje stabdyti europinės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo darbus.
Priešistorė
Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva įsipareigojo atliekas tvarkyti civilizuotai - uždaryti senuosius, jokių ekologinių reikalavimų neatitikusius kiekvienos savivaldybės teritorijoje veikusius sąvartynus ir įrengti naujus regioninius. Tam buvo numatyta milijoninė ES parama. Kad būtų galima ją panaudoti, kiekvienoje apskrityje buvo sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC), kurių akcininkėmis ar dalininkėmis tapo visos savivaldybės. RATC taip pat buvo pavesta administruoti regionines atliekų tvarkymo sistemas.
Kad būtų užtikrintas naujos sistemos funkcionavimas, iki tol buvę mokesčiai už atliekų išvežimą, kuriuos vieni gyventojai mokėjo, o kiti ne, buvo pakeisti visuotinėmis rinkliavomis, užtikrinančiomis principo "teršėjas moka" įgyvendinimą.
Kaip ir daugelis naujovių, vietinės rinkliavos irgi iššaukė pasipriešinimą. Ypač ten, kur jas nutarta rinkti pagal būsto plotą, o ne pagal būste registruotų gyventojų skaičių (taip iš 10 RATC daro tik Šiauliuose veikianti bendrovė, bet ir ji sulaukia gyventojų priekaištų). Keletas Seimo narių dėl rinkliavos pagal būsto plotą principo teisėtumo buvo inicijavę dvi administracines bylas - ginčyti Lazdijų ir Klaipėdos miesto savivaldybių tarybų sprendimus
Pirmosios instancijos teismai pareiškėjų reikalavimus atmetė. Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) buvo apskųstas tik Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas.
Kai kuriems atliekų tvarkymo verslu užsiimantiems subjektams taip pat buvo užkliuvę tai, kad savivaldybės be konkursų administruoti regiono atliekų tvarkymo sistemą buvo pavedusios RATC. Šie sprendimai buvo skundžiami Konkurencijos tarybai, teismams, bet pastarieji bylas buvo sustabdę, kad sulauktų minėtojo VAT sprendimo.
VAT, kurio sprendimai formuoja teisminę praktiką, konstatavo, kad vietinė rinkliava Klaipėdoje yra teisėta, kaip ir jos skaičiavimas pagal būsto plotą. Teisėtu pripažintas ir rinkliavos administravimo perdavimas Klaipėdos RATC. "Išteisintas" ir rinkliavos mokėjimas kas ketvirtį ir iš anksto. Anot VAT, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba turi tik panaikinti rinkliavos nuostatuose įtvirtintą išimtį, kai daliai juridinių subjektų už atliekų tvarkymą galima atsiskaityti pagal deklaruojamą jų kiekį, o gyventojai turi atsiskaitinėti tik pagal būsto plotą.
"Nutyli svarbų aspektą"
Šioje byloje dalyvavęs advokatas Virgilijus Kaupas akcentuoja, kad VAT savo sprendimą formulavo remdamasis ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimu, kuriame konstatuojama, jog tokios rinkliavos nėra vien mokestis už paslaugą - šiukšlių išvežimą. Iš jų padengiamas ir atliekų tvarkymas, ir sąvartyno priežiūra dar 30 metų po jo uždarymo.
"Labai svarbu yra ir tai, kad konstatuota, jog Klaipėdos RATC gali administruoti visą rinkliavos sistemą - tai atsakymas Konkurencijos tarybai, kuri buvo išreiškusi abejonių dėl tokių savivaldybių sprendimų", - sakė pokalbininkas.
Jis teigė, jog bylos pareiškėjai, komentuodami VAT sprendimą, pamirštą akcentuoti, jog jame rašoma, kad gyventojams skaičiuoti rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį galima tik esant galimybei objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų nustatyti tą atliekų kiekį.
"O tai padaryti galima sodų, garažų bendrijose, kurios iš principo yra uždaros teritorijos, bet tikrai ne daugiabučiams. Net ir įteisinus minėtąsias išlygas kyla pavojus, kad iš tokių teritorijų šiukšlės bus vežamos į daugiabučių kiemus", - sakė advokatas.
Anot jo, aistros dėl atsiskaitymo už atliekas kyla daugelyje Europos Sąjungos šalių.
"Italijoje irgi buvo ginčyta valdžios teisė rinkti rinkliavą už atliekų tvarkymą pagal gyvenamąjį plotą, tačiau Europos Bendrijų Teisingumo Teismas išaiškino, kad kiekviena valstybė gali nustatyti savo tvarką, o rinkliava yra ne mokestis už paslaugą, o už visos sistemos išlaikymą", - teigė V. Kaupas.
"Buvome teisūs"
RATC asociacijos prezidento pavaduotojas, Alytaus RATC direktorius Algirdas Reipas taip pat sutinka, kad VAT sprendimas buvo labai svarbus visai tokių regioninių bendrovių ir įstaigų veiklai - nuo šiol nebekils jokių abejonių, ar savivaldybės be konkursų gali pavesti jiems administruoti regioninę sistemą.
"Svarbu ir tai, kad konstatuota, jog galima rinkti rinkliavą pagal būsto plotą. Vienintelis aspektas - ji iš visų turi būti renkama pagal tuos pačius principus. Alytuje mes irgi jautėme verslininkų spaudimą padaryti išlygas ir mokėti pagal deklaruojamą kiekį, tačiau nepasidavėme", - sakė A. Reipas.
Jis taip pat sako, kad tokios rinkliavos kelia aistras visoje Europoje, nes realių atliekų kiekių objektyviai niekaip nepamatuosi, o skaičiuojat pagal kiekį ar asmenis atsiranda piktnaudžiavimo galimybė.
"Pagal plotą - teisingiausia"
"Įvertinus visus faktorius ir nepolitikuojant, nenorinti kam nors specialiai įsiteikti, reikia konstatuoti, kad teisingiausia visgi yra rinkliava pagal būsto plotą, nes visi kiti būdai yra lengvai apeinami. Gyventojų registracija yra neprivaloma, tad galima gyventi niekur neprisiregistravus ir taip išvengti rinkliavos, jei ji skaičiuojama pagal būste registruotų gyventojų skaičių. Jei būtų rinkliava pagal kiekį, kils pagunda nešti šiukšles į kaimyninio namo konteinerį arba tiesiog atsikratyti pakelėse", - sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Anot jo, Klaipėdos atveju problema buvo ta, kad sudarytos skirtingos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims. Jei tai eliminuojama - nelieka jokių didelių problemų.
"Pavyzdžiui, mes Druskininkuose pagal plotą rinkliavą skaičiuojame ir gyventojams, ir bendrovėms. Paskui, jei reikia, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, įteisinamos lengvatos. Jei, pavyzdžiui, žmogus gyvena ten, kur šiukšliavežis gali privažiuoti retai, jei nenaudoja patalpų ir tai įrodoma pateikiant elektrą tiekiančios bendrovės pažymą ir taip toliau", - sakė R. Malinauskas.
Jo teigimu, kiekviena savivaldybė turi konkrečias atliekų tvarkymo sąnaudas. Pavyzdžiui, Druskininkams metams tam reikia 2,6 mln. litų.
"Jei skaičiuotume pagal gyventojų skaičių, vietiniams mokestį reikėtų padidinti 3-4 kartus, nes tuos pinigus reikėtų vis tiek surinkti. O kituose miestuose gyvenantys, bet čia butus turintys žmonės nieko nemokėtų, nors tuose būstuose atostogauja ar yra juos išnuomoję, ir čia vis tiek "gaminamos" šiukšlės", - aiškino asociacijos vadovas.
Martynas VAINORIUS
