Valstybiniai auditoriai nustatė, kad bešeimininkis, konfiskuotas, paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, daiktiniai įrodymai, lobiai ir radiniai realizuojami ir naikinami nepakankamai efektyviai, neužtikrinama tinkama tabako ir jo gaminių naikinimo kontrolė.
Valstybės kontrolė teigia, kad necentralizuota kontrabandinių prekių naikinimo tvarka sudaro sąlygas tabako gaminiams, alkoholiniams gėrimams ir pan. patekti į juodąją rinką. „Šalyje yra daugybė kontrabandines prekes naikinančių įstaigų, kai kuriose jų nepakankama naikintinų prekių kontrolė, o tai atveria kelius tabakui ir jo gaminiams, alkoholiniams gėrimams ir kitoms naikintinoms prekėms patekti į juodąją rinką“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Didžiausią kiekį tabako ir jo gaminių, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų naikina Lietuvos Respublikos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Policija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Šiose institucijose naikinimą organizuoja Centralizuotas muitinės sandėlis, šešios VSAT rinktinės, dvidešimt devynios policijos įstaigos bei jų struktūriniai padaliniai ir dešimt apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų. Audito metu nustatyta, kad Policijos departamentas ir VSAT centrinė įstaiga neturi pakankamos informacijos apie padaliniuose saugomus tabako gaminius ir jų naikinimą. Alytaus ir Telšių apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose nustatyti tabako ir jo gaminių naikinimo atvejai nepagrįsti pakankamais šių gaminių sunaikinimo faktą patvirtinančiais įrodymais.
Nustatyta, kad muitinė negali užtikrinti ES muitinio statuso neturinčių prekių priežiūros, nes negauna visos informacijos apie kitų institucijų sulaikytas tokias prekes arba gauna ją pavėluotai.
Realizuoti bešeimininkį ir kitą minėtą turtą pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir LR Muitinei. Auditoriai pastebėjo, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija šią funkciją atlieka nepakankamai efektyviai: vertybinių popierių nerealizavo, buvo realizuota tik mažiau negu pusė turimo nekilnojamojo turto, tauriųjų metalų gaminiai (juvelyriniai aukso dirbiniai) irgi nebuvo parduoti, nes jų kaina neatitiko rinkos kainos, o nukainojimo galimybės nebuvo išnaudotos. Dėl nustatytos per aukštos parduodamų transporto priemonių kainos ilgėjo jų realizavimo laikas, prastėjo jų techninė būklė ir mažėjo už šias transporto priemones gaunamos lėšos.
Iki šiol nėra tikslios apskaitos, kokia yra viso valstybei perduoto bešeimininkio ir kito minėto nekilnojamojo, kilnojamojo ir finansinio turto (vertybinių popierių ir kt.) vertė, kiekis, jo administravimo kaštai.
„Institucijos, kurių misija – administruoti mokesčius, saugoti valstybės sienas ar užtikrinti viešąją tvarką, turėtų atsisakyti joms nebūdingų bešeimininkio ir kito turto sandėliavimo, saugojimo, perkainojimo ir realizavimo ar naikinimo funkcijų“, – sako Giedrė Švedienė.
Siekiant, kad šis turtas būtų efektyviau administruojamas, Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius perduoti administruoti Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, taip pat numatyti priemones centralizuotai administruoti kilnojamąjį turtą.
