Valdas Kvedaras
Balandžio 23-iąją FNTT išplatino daugelį nustebinusį pranešimą: „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime, kontroliuojamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl galbūt nusikalstamos „Icor“ įmonių grupės ir UAB „Vilniaus energija“ vadovų bei akcininkų veiklos 2014 metų balandžio 11 dieną Linui Samuoliui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., t. y. dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Andriui Janukoniui ir Jeanui Pierre‘ui Henri Sacreste‘ui suteiktas įtariamųjų statusas. Šie asmenys šaukiami į apklausas, įtariant juos padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d., 228 str. 1 d., 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., t. y. dėl galimo vadovavimo juridiniam asmeniui, skirtam nusikalstamai veiklai nuslėpti, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.“
Informacinis pranešimas keistas ne vien todėl, kad tokią informaciją turėtų skelbti ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Generalinė prokuratūra. Per pastaruosius kelerius metus tikriausiai tai yra pirmas atvejis, kai paviešinamos įtariamųjų pavardės, nes teisėsaugos institucijos griežtai laikosi nekaltumo prezumpcijos ir neatskleidžia net rezonansinių kriminalinių nusikaltimų įtariamųjų pavardžių. Antai ir FNTT, rytojaus dieną pranešdama, kad ištirto nusikaltimo byla perduota teismui, nurodė tik kaltinamųjų inicialus, tačiau neminėjo, kokiose bendrovėse jie dirba.
Žinant, kokios yra FNTT tyrimo užuomazgos, ir faktą, kad tyrimas net kelerius metus buvo vilkinamas, nesunku spėti, jog finansinių nusikaltimų tyrėjų trimituojama pergalė – ne kas kita, kaip paruoštukas, sukurptas pildant kai kurių politikų rinkimų įnorius bei kaprizus.
Juokdario vietoje?
Vietoj neteisėtai atleisto generolo Vitalijaus Gailiaus į FNTT vadovo kėdę VSD ir prezidentūros pastangomis pasodintas Kęstutis Jucevičius gyrėsi, kad tyrimas dėl Vilniaus šilumos ūkio monopolininkės bendrovės „Vilniaus energija“ vadovų ir akcininkų piktnaudžiavimo bei didelės vertės turto iššvaistymo netrukus bus baigtas ir jo medžiaga perduota teismui. Statytinio teigimu, tyrimas susijęs su dujų kainomis ir maždaug prieš 10 metų įvykdytais sandoriais.
„Atliekamas ikiteisminis tyrimas yra susiję su neadekvačiu kuro kainų Vilniaus miesto gyventojams padidinimu. Jiems (L. Samuoliui, A. Janukoniui ir J. P. H. Sacreste‘ui – red. past. ) pareikšti pirminiai įtarimai dėl dujų pirkimo. Atrodo, tai buvo 2003, 2004 ir 2005 metų sutartys, pagal kurias buvo perkamos dujos“, – K. Jucevičius negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu laikotarpiu galbūt nusikalstamą veiką vykdė jo pavaldiniai. Jis tvirtino negalintis išsamiau komentuoti tyrimo esmės, nes jis nėra baigtas. Ši aplinkybė taip pat verčia abejoti FNTT atliekamo tyrimo objektyvumu ir galima sėkminga baigtimi. Juolab kad kalbama apie dešimties metų senumo ne kartą viešai eskaluotus įvykius.
Abejones dėl FNTT paruoštuko stiprina ir daugiau kaip prieš metus nuskambėjusios K. Jucevičiaus pagyros. Pernai kovą šis politikų ir jėgos struktūrų statytinis teigė, kad, tiriant „Vilniaus energijos“ ir su ja susijusių įmonių veiklą, jau artimiausiu metu planuojama pareikšti įtarimus kai kuriems atsakingiems asmenims. „Įtariama, kad buvo nepagrįstai didinama marža ir išpučiamos šilumos gamybos sąnaudos, todėl Vilniuje bei kituose miestuose nepagrįstai padidėjo šilumos kainos. Pelnas būdavo sutelkiamas įmonėje „Bionovus“. Tokia schema veikė apie 10 metų, visur matyti tų pačių akcininkų įmonės“, – 2013-ųjų kovą tyrimo sėkme džiaugėsi K. Jucevičius.
Tad kodėl tik daugiau nei po metų FNTT pasišovė pareikšti įtarimus ir ar jie tokie patys, apie kokius buvo kalbama anksčiau?
Tąkart Generalinės prokuratūros išplatintame pranešime žiniasklaidai buvo rašoma, kad kratos atliekamos „tikrinant ikiteisminio tyrimo duomenis, ar UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kaina nebuvo dirbtinai didinama įsigyjant kuro, naudojamo šilumos gamybai“.
„Icor“ Komunikacijos departamento direktorius Nerijus Mikalajūnas tikino, kad dabartiniai įtarimai pareikšti ne dėl biokuro, apie kurį prieš metus kalbėjo K. Jucevičius, pirkimo, bet dėl dviejų „Vilniaus energijos“ su kita „Dalkia“ antrine įmone sudarytų sutarčių, pasirašytų dar 2003 ir 2004 metais. Dėl biokuro pirkimo kol kas įtarimai esą niekam nepareikšti.
Jei taip yra iš tikrųjų, K. Jucevičius atsidūrė nepavydėtinoje juokdario padėtyje: pavaldiniai tyrė vienokio pobūdžio nusikaltimą, o įtarimai pareikšti dėl kitokių nusikaltimų.
Prezidentūros šešėlis
Galima įtarti, kodėl K. Jucevičius ryžosi tokiems ne tik keistiems, bet ir skubiems reveransams. Dar 2012-ųjų rugsėjį prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas viešai priekaištavo „Vilniaus energijos“ vadovams, kad šie nepateikia finansinių ataskaitų valstybės įmonei Registrų centrui. Jo teigimu, taip elgiamasi nenorint parodyti tikrosios įmonės padėties ir to, jog iš neremiamų veiklų gaunamas didelis pelnas. „Net mažiausia veikianti uždaroji akcinė bendrovė privalo pateikti finansines ataskaitas, su kuriomis galėtų susipažinti visuomenė. Tai yra kaina už ribotos atsakomybės juridinę formą, kad klientai, partneriai ir visuomenė galėtų įsitikinti įmonės finansine sveikata. „Vilniaus energijos“ elgesys yra įžūlus akibrokštas ir šilumos vartotojams, ir kitoms įmonėms, sąžiningai pateikiančioms tokias ataskaitas“, – aiškino vyriausiasis patarėjas.
N. Udrėnas kišosi į konfliktines ekonomines situacijas, nors jas galima išspręsti ne politiniu, o teisiniu būdu. Tačiau šįkart jis pritarė savo darbdavei, mat prieš savaitę Dalia Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad konfliktas tarp tuometinio ūkio ministro Rimanto Žyliaus ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) dėl Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos „Vilniaus energijos“ nepateikiamų finansinių ataskaitų kilo dėl abiejų pusių kaltės: ministras į problemą dėmesį atkreipė per vėlai, o VKEKK tik aklai vykdo įstatymus ir nesistengia ginti vartotojų interesų.
Sutapimas: po viešų D. Grybauskaitės bei N. Udrėno kalbų Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kad „gavo svarbių duomenų, iš dalies pagrindžiančių tiriamas faktines aplinkybes, jog pagrindinė UAB „Vilniaus energija“ biokuro tiekėja – susijusi įmonė – 2007–2011 metų laikotarpiu vien pardavusi biokurą UAB „Vilniaus energija“ gavo daugiau nei 53 mln. litų grynojo pelno. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad visa ši suma galėjo būti įtraukta į šilumos kainą ir apmokėta šilumos vartotojų“. Kyla klausimas, kur šiandien dingo UAB „Bionovus“, apie kurią kalbėta prieš dvejus metus.
Dar viena nuoroda į S. Daukanto aikštę: šių metų kovą Seime skaitydama metinį pranešimą D. Grybauskaitė teigė, kad korupcija yra užvaldžiusi didelę dalį šalies energetikos ūkio, o kai kuriuos verslininkus pavadino grobuonimis. „Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo“, – abstrakčiai kalbėjo prezidentė ir savo tezės nepatvirtino nė vienu faktu.
Viešųjų ryšių akcija
„Pareikšti įtarimai tėra viešųjų ryšių akcija“, – teigė „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ valdybos pirmininkas A. Janukonis. Anot jo, FNTT įtarimus pareiškė dėl dviejų „Vilniaus energijos“ su kita kompanijos „Dalkia“ antrine įmone sudarytų sutarčių, pasirašytų 2003 ir 2004 metais. Šiuos epizodus nuodugniai ištyrė Valstybės kontrolė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir specialiai tam sukurta Seimo komisija.
„Jokių pažeidimų nebuvo rasta, – teigė A. Janukonis bei pridūrė, kad FNTT rankomis kryptingai įgyvendinami ir valstybinės monopolininkės „Lietuvos energija“ bei bendrovės „Fortum“ tikslai – sklandžiai šalinti iš kelio konkurentus. – Specialiųjų tarnybų dėmesio sulaukėme būtent dabar, nes bendra „Icor“ ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Reenergy“ pradėjo procesinius veiksmus prieš Vyriausybę dėl neteisėto atliekų jėgainės statybų blokavimo Vilniuje.“
51 proc. „Reenergy“ akcijų valdanti kompanija „Helvita Holdings“ yra registruota Olandijoje, todėl gali kreiptis ir į tarptautinį arbitražą.
Keitėsi prokurorai
Ikiteisminiam tyrimui, apie kurį 2012-ųjų rudenį garsiai kalbėjo politikai bei teisėtvarkos atstovai, vadovavo tuometis Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius. Jis tvirtino, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) gauta analizė įrodo, jog UAB „Bionovus“, tiekusi „Vilniaus energijai“ biokurą, per pastaruosius penkerius metus uždirbo didžiulį pelną ir kad tai yra su „Vilniaus energija“ (?) susijusi įmonė.
„Analizuojama septynių su „Vilniaus energija“ ir jos vadovais susijusių įmonių veikla. Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad beveik visus pirkimus vykdo šios įmonės. Jos gauna didelį pelną, o paskui dividendų forma per įmonių grandinę jį išmoka asmenims, organizuojantiems „Vilniaus energijos“ veiklą“, – per surengtą spaudos konferencijoje sakė prokuroras.
Prokuroras, paklaustas, ar tiriama ir įmonių „Axis industries“, „Axis Power“ bei „City service“, susijusių su koncernu „Icor“, veikla, informaciją patvirtino, tačiau pabrėžė, kad įtarimai kol kas niekam nepareikšti. „VMI atliko tik vienos įmonės pelno ir pajamų analizę. Kaip jau minėjau, „Vilniaus energija“ vykdo pirkimus iš kelių tarpusavyje susijusių įmonių, todėl analizuojama ir kitų įmonių veikla bei žiūrima, kokios buvo jų pajamos, sąnaudos ir pelnas. Taip pat tiriama, ar tos sąnaudos buvo įtrauktos į šilumos kainą“, – teigė jis. Tad vėl kyla klausimas, kur dingo „Bionovus“. Šiandien S. Minkevičius vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūrai. „Kai kilo skandalas dėl Ūkio banko, pastarojo byla buvo duota man, o „Vilniaus energijos“ atiduota kolegai. Jo ir klauskite, kur dingo „Bionovus“ bei iš kur atsirado įtarimų dėl visai kitokių galimų nusikalstamų veikų“, – „Balsas lt. savaitės“ žurnalistui sakė S. Minkevičius. Tiesa, jis tvirtino prisimenantis, kad byloje užfiksuoti ir „Vilniaus energijos“ veiklos 2004–2005 metais epizodai, tačiau sakė jų nepamenantis. Paklaustas, kodėl anksčiau šie epizodai nepatraukė tyrėjų dėmesio, o dabar pateikiami kaip svariausi galimos kaltės įrodymai, prokuroras samprotavo, kad to reikėtų klausti pačių tyrėjų.
Kaltinimai seniausiai paneigti
„Vilniaus energija“ yra kaltinama, kad prieš dešimt metų pigiau įsigijo gamtinių dujų, tačiau nesumažino šilumos kainos vilniečiams.
„Tai yra netiesa, nes iš įsigytų dujų „Vilniaus energija“ gamino ne šilumą, o elektrą. Šį faktą 2004 metais ne kartą raštu patvirtino ir „Dujotekana“, ir sudarytos sutartys bei dujų priėmimo ir perdavimo dokumentai, ir 2004 metų gruodžio 29 dieną Vilniaus apygardos teismas, užbaigdamas „Dalkia Lietuvos“ ir „Dujotekanos“ ginčą taikos sutartimi. Iš „Dalkia Lietuvos“ elektrai gaminti 2004-aisiais „Vilniaus energija“ įsigijo tik 127 mln. m3 dujų, o iš viso elektrai gaminti sunaudojo daugiau kaip 170 mln. m3 dujų“, – teigė N. Mikalajūnas.
2005 metų liepą VKEKK tyrė „Dujotekanos“ skundą, neva „Dalkia“ įsigytas dujas panaudojo ne elektros energijos gamybai, kaip buvo nurodžiusi jų paskirtį sutartyje, bet pardavė antrinei įmonei „Vilniaus energija“. Tačiau skundas neturėjo pagrindo – „Vilniaus energija“ dujas iš „Dalkia Lietuvos“ pirko ne brangiau, nei jas būtų pirkusi iš „Dujotekanos“. Komisija neneigia, kad „Dalkia“ iš „Dujotekanos“ įsigytas dujas perpardavusi „Vilniaus energijai“ galėjo uždirbti papildomų lėšų, kurios siekė apie 5 mln. litų.
„Tai niekaip neatsiliepė vartotojams“, – tada viešai teigė tuometinis VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, tuo laikotarpiu, kai „Vilniaus energija“ pirko dujų iš kompanijos „Dalkia“ ir už tūkstantį kubinių metrų mokėjo apie 313 litų, „Dujotekana“ jų būtų pardavusi bendrovei už tą pačią kainą. Tačiau kompanijai „Dalkia“ dujų tiekėja dujas pardavė pigiau.
Tuo pačiu metu Valstybės kontrolė atliko auditą VKEKK ir įvertino gamtinių dujų importo bei pardavimo kainų pokyčių įtaką šilumos ir elektros energijos pardavimo kainoms. Auditoriai nustatė, kad UAB „Dujotekana“ vidutinė importuojamų dujų kaina per dvejus metus sumažėjo 16 proc., o AB „Lietuvos dujos“ – 15 proc. Tačiau „Dujotekana“ daugumai vartotojų dujų antkainį didino labiau, negu dujų kaina mažėjo krintant JAV dolerio kursui lito atžvilgiu. Dėl šios priežasties vidutinė realizuojamų dujų kaina laisviesiems vartotojams ne sumažėjo, o padidėjo 1 proc. ir šios bendrovės klientų išlaidos išaugo 7 mln.
Seimo audito komitetas, kuriam Valstybės kontrolė buvo pristačiusi savo ataskaitą, taip pat neįžvelgė jokių pažeidimų, tik konstatavo, kad ginčų galėjo kilti dėl tuo metu veikusių netobulų įstatymų. Absurdiškas kaltinimas „Vilniaus energija“ kaltinama, kad, teismo sprendimu patvirtinus taikos sutartį, iš „Dujotekanos“ gautos kompensacijos (apie 2 mln. litų) už netinkamą sutarties vykdymą 2006 metais neskyrė šilumos kainai mažinti.
„Tuo metu teisės aktuose nebuvo numatytos nei pareigos, nei tvarka, pagal kurią būtų galima mažinti šilumos tarifą įplaukomis už delspinigius, baudas ar kompensacijas, sumokėtas pagal sutartis ar teismų sprendimus. Pagal 2004 metais teismo patvirtintą taikos sutartį kompensacijomis „Dujotekana“ nesumažino dujų kainos „Vilniaus energijai“, o atlygino gera valia suderinto dydžio žalą dėl netinkamo sutarties vykdymo“, – teigė N. Mikalajūnas ir pridūrė, kad toks tyrėjų kaltinimas yra absurdiškas ir įrodantis, jog jie nėra susipažinę su tuo metu galiojusiais teisės aktais.
Pasak „Icor“ Komunikacijos departamento direktoriaus, net jeigu „Vilniaus energija“ būtų bandžiusi „Dujotekanos“ kompensacija, gauta už netinkamą sutarties vykdymą, mažinti šilumos kainą 2003 ar 2005 metais, toks bandymas būtų buvęs nesėkmingas. Pagal tuo metu galiojusią šilumos kainos metodikos tvarką šilumos kainą nustatydavo VKEKK, remdamasi vidutine gamtinių dujų rinkos kaina, nesvarbu, kokia buvo faktinė dujų kaina praėjusiu laikotarpiu.
N. Mikalajūnas siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną faktą. FNTT tyrėjai tvirtina, kad „Vilniaus energija“ 2005 metais gavo 2 mln. litų. kompensaciją iš „Dujotekanos, tačiau VKEKK 2006-aisiais yra konstatavusi, kad bendrovė prarado per 8 mln. litų, vienašališkai taikydama lengvatines šilumos kainas buitiniams vartotojams.
Senaties kvapas
Šiandien šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas. Ištyręs ne vieną rezonansinę ekonominę bylą, kandidatavęs vadovauti Kauno apygardos prokuratūrai, žurnalisto paklaustas, kodėl greta K. Jucevičiaus pasigyrimų nebuvo girdėti ir jo balso – juk teisėsaugos institucijos lenktyniauja, kuri pirmoji praneš apie įvykį, – prokuroras buvo nekalbus.
„Dar nėra ką pasakyti“, – teigė pareigūnas išsisukdamas nuo klausimo, ar tai reiškia, kad tyrimas yra neperspektyvus.
Iš įmonių grupės „Icor“ ir UAB „Vilniaus energija“ vadovams bei akcininkams pareikštų įtarimų pagal keturis BK straipsnius tik dvi veikos yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams. Pagal 2003 metų BK redakciją tokiems nusikaltimams senatis sueina po 10 metų. Taigi šių metų pabaigoje įtarimus, pareikštus dėl 2003–2004 metais galbūt vykdytos nusikalstamos veikos bus galima mesti į šiukšliadėžę. Tačiau FNTT patosas apie pergalingą tyrimą verčia abejoti, ar nusikalstamų veikų apskritai būta. Ypač žinant, kad menamų veikų nusikalstamomis nepalaikė nei Valstybės kontrolė, nei Seimas.
Tokiu atveju peršasi išvada, kad prasidėjęs „Icor“ įmonių grupės puolimas yra ne kas kita, kaip valstybės bandymas nacionalizuoti dalį energetikos struktūrų. Prokuroras U. Vyčinas vadovauja ir FNTT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl Vokietijos bendrovės „E.ON Ruhrgas Internacional“ veiklos. Šios bendrovės atstovui, „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Joachimui Hockertzui, yra pareikšta įtarimų dėl (lėšų?) iššvaistymo bei sukčiavimo. Priežastis pareikšti įtarimų tapo netikslios „Lietuvos dujų“ gamtinių dujų kainų prognozės.
