Rusijos parlamento pirmininkas Borisas Gryzlovas pasiūlė įvesti baudžiamąją atsakomybę už „Antrojo pasaulinio karo išdavų peržiūrėjimo propagavimą“. Pasak jo, „mums reikia ginti savo Pergalę“.
Šeštadienį dalyvaudamas Smolenske surengtame minėjime, skirtame miesto išvadavimo iš fašistinės Vokietijos kariuomenės metinėms, B. Gryzlovas pranešė, kad Rusijos Dūmos frakcijos „Vieningoji Rusija“ nariai rengia įstatymo projektą dėl baudžiamojo persekiojimo už Antrojo pasaulinio karo išdavų peržiūros propagavimą, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
„Mums reikia ginti savo Pergalę“, - pabrėžė Rusijos parlamento vadovas.
B. Gryzlovas atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu „atsirado jėgų, kurios mėgina peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus“. Jis priminė apie nesenus įvykius, susijusius su vadinamojo Bronzinio kario perkėlimu Taline. Be to, pasak B. Gryzlovo, ypatingą nerimą kelia mitingai, kuriuos Rusijoje ėmė rengti „fašistuojantys žaliūkai“.
Dabartinis Rusijos režimas nervingai reaguoja į Baltijos šalių politikų ir istorikų pareiškimus, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai Antrasis pasaulinis karas baigėsi ne 1945 m., o 1993 – 1994 m., kai iš visų trijų nepriklausomybę atkūrusių valstybių buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Remiantis nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Sovietų sąjungos sutarties dėl nepuolimo slaptaisiais protokolais, Sovietų sąjungos kariuomenė į Baltijos šalis įžengė 1940 m.
Jei Rusijos baudžiamąjį kodeksą iš tikrųjų papildytų Rusijos Dūmos pirmininko minėta baudžiamoji veika, galima daryti prielaidą, kad Rusijos teritorijoje esančių Baltijos ar kitų šalių piliečių, viešai neigiančių, kad Raudonoji armija 1945 m. išvadavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, atžvilgiu galėtų būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
