Informaciniai bukletai, straipsniai laikraščiuose, reportažai televizijose, įvairūs projektai – informacijos gyventojams tiek daug, kad apie artėjantį eurą neturėtų kilti nė menkiausio klausimo. Bet kyla. Neaiškumų atsiranda tiek gyventojams, tiek verslininkams.
Kad parduotuvės netaptų keityklomis
Pereinamuoju laikotarpiu – sausio 1-15 d. – Lietuvoje kai kuriais atvejais dar gyvuos litas. Parduotuvėse bus galima atsiskaityti tiek litais, tiek eurais, o grąža bus atiduodama tik eurais. Tiesa, esama ir išimčių.
Iš karto po Naujųjų atsiskaityti tik eurais (jei nebus galimybės atsiskaityti litais) bus galima automatinėse prekybos vietose, kur nėra kasininko.
Važiuojant taksi arba miesto viešuoju transportu ir atsiskaitant litais, grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais – tik eurais.
Taip pat kiekviena parduotuvė gali turėti pagrįstų priežasčių grąžą atiduoti litais.
Kol dar Lietuvoje litas, pagal įstatymus kiekvienoje parduotuvėje galima atsiskaityti kaip nori – banknotais ar krūva centų. O įvedus eurą, parduotuvių kasininkai turės teisę vienu kartu priimti tik iki 50 monetų.
„Gyventojai turi būti supratingi, šis pereinamasis laikotarpis kai kuriems verslininkams gali būti gan sudėtingas. Natūralu, kad atnešę 500 litų ir norėdami nusipirkti degtukų, visos grąžos negausite eurais. Kasininkas tiesiog pasismulkins jūsų kupiūrą ir grąžą atiduos iš, tarkime, dešimties litų. Tokia pati situacija ir su monetomis – parduotuvėse tiesiog ne vieta bus keisti sutaupytas monetas“, – teigė UAB „Splius“ finansų direktorius Evaldas Mazrimas.
Kasos aparatų čekiuose – ranka rašyta suma?
Verslininkai sausio pirmąją perprogramuos savo kasos aparatus, kad šie rodytų dvejopą valiutą – litus ir eurus. Jei tokios galimybės nėra – galima čekius spausdinti tiek eurais, tiek litais, tačiau tik iki sausio 16 dienos.
„Jei nebus techninės galimybės pereinamuoju laikotarpiu pertvarkyti kasos aparato, kad jis spausdintų sumas dviem valiutomis, suma bus nurodoma arba eurais, arba litais. Vadinasi, jei kasos aparatas sumas fiksuos litais, o už prekes ar paslaugas bus atsiskaitoma eurais, tai atsiskaitant gauti eurai konvertuojami į litus ir kvite pardavimo suma fiksuojama litais, t. y. pardavėjas-kasininkas turės perskaičiuoti sumą atitinkama valiuta“, – teigė Šiaulių apskrities VMI atstovė spaudai Elona Limantienė.
Jeigu kvite nebus spausdinamas joks valiutos pavadinimas, santrumpa ar ženklas, bus laikoma, kad kvite yra nurodyti eurai.
Nuo sausio 16 dienos (pasibaigus pereinamajam laikotarpiui), nesvarbu kokia valiuta, santrumpa ar kodas bus nurodyti kasos aparato kvite, bus laikoma, kad kvito suma yra nurodyta eurais.
Jeigu kvite bus spausdinamas lito pavadinimas, santrumpa ar kodas, kvitus reikės taisyti. Kasininkas ar kitas įgaliotas asmuo privalės išbraukti lito pavadinimą ar jo santrumpą, įrašyti euro pavadinimą ar jo santrumpą ir pasirašyti.
Gyventojams ir verslininkams – eurų rinkiniai
Smulkiesiems verslininkams gali praversti eurų monetų rinkiniai visuomenei, kuriuos gruodį išleis Lietuvos bankas.
Vieno rinkinio nominalioji vertė bus 11,59 euro, arba 40 litų, suapvalinus vartotojo naudai. Jį sudarys 23 monetos. Rinkinyje bus po tris 1, 2, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų monetas, taip pat po dvi 5 euro centų monetas.
Iš viso bus pagaminta 900 tūkst. tokių rinkinių. Eurų monetų rinkinių nuo gruodžio 1 d. bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose, komerciniuose bankuose, nuo gruodžio 4 d. – Lietuvos pašto skyriuose.
Vienas asmuo vienu kartu galės įsigyti iki 5 tokių rinkinių.
