Penkioms dienoms iš už grotų į brolio laidotuves išleistas žmogžudys Naujuosius metus sutiko su Natalija. Netrukus pastaroji rasta negyva, o J. Laikovskis į koloniją nesugrįžo. Jį pavyko surasti tik po kurio laiko motinos namuose. Vyras vėl ilgam sėdo už grotų.
Su įtariamuoju buvo kaimynai
Išvaizdi dvidešimtmetė Natalija, galima sakyti, neturėjo jaunystės: dar mokinė susipažino su dešimčia metų vyresniu būsimu žmogžudžiu Josifu, sulaukusi pilnametystės nesėkmingai ištekėjo už trimis metais vyresnio vyro, su kuriuo išsiskyrusi viena rūpinosi sūneliu.
Kad užsidirbtų pragyvenimui, Natalija šoko Vokietijos baruose. O kai grįžusi iš svetur vis pasvajodavo apie santuoką su ankstesne meile Josifu, buvo netikėtai nužudyta po pačių naujojo tūkstantmečio sutikimo linksmybių.
Pastaruoju metu Natalija su šeima gyveno Vilniuje: mama Liubovė – Antakalnyje, o pati dienas dažnai leisdavo Skroblų gatvėje esančio bendrabučio kambarėlyje. Šiek tiek anksčiau mama su dukterimi buvo apsigyvenusi Šalčininkų rajone, Turgeliuose.
Jaunutė Natalija lankė Turgelių vidurinę mokyklą ir draugavo su ten pat, Gajuje, gyvenusiu Josifu Laikovskiu. Tiesa, tuomet šis dar nebuvo žmogžudys: už tyčinį nužudymą Kaišiadorių rajono teismas vienuolikai metų Josifą nuteisė vėliau, 1997-aisiais.
Paskui bausmė buvo sutrumpinta ir J. Laikovskis iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos turėjo išeiti po ketverių metų, tai yra jau netrukus. J. Laikovskio artimieji apie jo draugystę su Nataša nedaug težinojo. Tai galėjęs būti tik epizodiškas susižavėjimas jauna panele. Vėliau J. Laikovskis nusikalto ir buvo nuteistas, Natalija ištekėjo už kito vyro, jos šeima iš Turgelių persikraustė į Vilnių.
Yra pagrindo manyti, kad Natalijos santykiai su kalinčiu Josifu kažkokiu būdu vėliau buvo atnaujinti, mat pastarasis turėjo Natalijos motinos telefono numerį, puikiausiai žinojo, jog per Naujųjų metų šventę Natalija liko Lietuvoje (palikusi vaiką motinai, ji važinėdavo dirbti į Vokietiją).
Negyvą rado bendrabutyje
Natalija su kompanija Naujuosius sutiko Skroblų gatvės bendrabučio kambaryje. Visą naktį kaimynai girdėjo triukšmaujančius besilinksminančiuosius, muziką. Grumtynių triukšmo ar pagalbos šauksmų nebuvę girdėti. Sausio 1-ąją bute viskas nurimo, žmonės matė išeinančius „pirkti alaus“ vyriškius, kurie į bendrabutį taip ir nesugrįžo.
Motina dukters pasigedo po poros dienų – sausio 3-iąją. Atėjusi į bendrabutį, atrakino duris ir rado negyvą pusnuogę dukterį. Nors kraujo aplink ir nesimatė, buvo aišku, kad jauna moteris nužudyta: ant kaklo buvo smaugimo žymės, šonas perdurtas peiliu. Butas nesuverstas, jokių grumtynių pėdsakų.
Nelaimėlė, matyt, jai artimo žmogaus buvo užpulta netikėtai, nespėjusi net pasišaukti pagalbos. Iš pat pradžių sostinės kriminalistai įtarė du asmenis: buvusį Natašos vyrą, su kuriuo pastaroji neseniai apsipyko, ir Josifą Laikovskį. Pirmasis buvo sulaikytas, tačiau pateikė neginčijamą alibi ir netrukus buvo paleistas. J. Laikovskis, privalėjęs sausio 3-iąją grįžti kolonijon, nebesugrįžo, ėmė slapstytis. Tad liko vieninteliu įtariamuoju.
Prašyte prašėsi „atostogų“
Dėl J. Laikovskio išleidimo penkioms dienoms Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tačiau jau dabar aišku, jog kaltųjų neatsiras: „kaltos“ Seimo priimtos Pataisos darbų kodekso pataisos. Nuo pernykščio vasario net ir nuteisti žmogžudžiai svarbiais atvejais gali gauti iki dešimties dienų atostogų.
Josifas neturėjo nuobaudų, kalėti jam buvo likę nebe taip ilgai, tad mirus broliui jis ir išleistas į laidotuves. Nuteistiesiems už vengimą atlikti bausmę, tai yra laiku negrįžus į „zoną“, bausmė gali pailgėti metais. Tad tie, kuriems likę nebe daug kalėti, paprastai nebėga. Kai kurie grįžta netgi anksčiau nurodyto termino, per atostogas laisve nesidžiaugia, nesilinksmina. Tačiau Josifas penkias laisvės dienas, matyt, buvo nutaręs panaudoti „pagal paskirtį“, tai yra pasimatyti su mylimąja, kultūringai sutikti Naujuosius metus.
Kalbėjo apie vedybas
Henriką laidojo Turgelių kapinėse. Josifas sąžiningai „sudalyvavo“ ir raudose, ir palydose. Pasakęs motinai, kad eina į už kelių kilometrų esančius Turgelius pas pusseserę Vladislavą, atsisveikino. Tiesa, tvirtino, jog jam tereikia kažkur paskambinti (tik Vladislavos namuose yra telefonas), žadėjo greit grįžti. Kaip „Akistatai“ teigė senutė, daugiau jis taip ir nepasirodė.
Vladislava, pas kurią Josifas atskubėjo gruodžio 31-ąją, tvirtino, jog pusbrolis buvo gerai nusiteikęs, visiškai neagresyvus, kūrė rožinius ateities planus. Su Vladislava ir josios vyru jis kalbėjosi apie savo meilę Natalijai. Sakė, na ir kas, kad ji turinti sūnų, vis tiek ją vesiąs. Bet niekas jo daugiau nematė.
O netrukus ir Laikovskių šeima, ir visi Turgeliai iš spaudos bei televizijos sužinojo, kad Josifas įtariamas savo draugės nužudymu, kad slapstosi. Po kurio laiko jis atsidūrė už grotų.
