Diana JANUŠAITĖ
Besaikį vartojimą skatinantys prekybos centrai toliau klientus vilioja akciniais niekučiais. Štai vėl prekybos tinklo parduotuvėse tęsiasi akcija, kai nusipirkus prekių už tam tikrą sumą, kasoje nemokamai galima gauti puponautą. Pastebėta, kad tokiu pasiūlymu labiausiai žavisi vaikai. Jiems patinka rinkti mažų figūrėlių kolekcijas ir su jomis žaisti.
Reaguoja skirtingai
Tačiau tėvai tokiomis akcijomis pernelyg nesidžiaugia. Pastarieji skundžiasi, kad dėl prekybininkų kaltės turi savo atžaloms papildomai aiškinti, kodėl jų rinkti nereikia.
„Aš savo sūnui sakau, kad negalime prekių pirkti vien tam, kad gautumėme plastmasės gabaliukų. Mokau, kad pinigus reikia leisti prasmingai ir skatinu taupyti. Mes sutariame, kad vietoj puponautų duosiu kelius litus ir vėliau, kai susitaupys, galės už juos nusipirkti tikrai gerą daiktą. Atrodo, susitarti pavyko, pastebiu, kad jis tų pinigų greitai neišleidžia ir visiems giriasi, kiek susitaupė“, - kalba šešiamečio mama Jurgita.
Moteris sako, kad tokios akcijos pačios savaime žalos nedaro: „Kaltas klaidingas mąstymas ir tėvų nenoras ar negebėjimas bendrauti su vaikais. Tėveliai patys kalti, kad savo atžaloms nuolaidžiauja. Nuo pat mažų dienų juos lepina, pripratina prie gausaus vartojimo, o po to skundžiasi, kad jie zyzia ir kažko reikalauja. Tenka matyti, kaip vaikai kelia isterijas parduotuvėse. Labai gaila, kad suaugusieji tokiais atvejais nuolaidžiauja, kad tik mažieji nurimtų. Tėveliai turi valdyti savo atžalas, o ne jiems paklusti.“
Jauna mama pastebi, kad prašomo daikto vaikams ne visuomet iš tiesų reikia. „Dažniausiai jie kopijuoja kitus bendraamžius. Jei vienas puponautą turi, tai būtinai ir kitam jo reikia. Juk vaikas negali pasirodyti esąs prastesnis už draugus. Todėl prašo tėvų ir kad jam tokį nupirktų. Mano sūnus ir dabar vis ko nors paprašo, tačiau tik aš nusprendžiu, ką ir už kiek pirkti“, - patirtimi dalijasi Jurgita.
Tuo tarpu tėtis Raimundas problemos dėl to nemato. „Nesižaviu savo vaiko manija rinkti smulkius žaisliukus, kurie jo lavinimui nieko gero neduoda. Tačiau sūnaus pomėgiui neprieštarauju. Jei jam to puponauto labai reikia, tegul turisi, man negaila. Galiausiai, juk ir mes būdami maži ką nors rinkdavome ir kolekcionuodavome. Nors mūsų tėvai taip pat ne visada tokį pomėgį suprasdavo. Be to, juk toks malonumas ne visada pigiai kainuodavo. Suaugusieji šiam pomėgiui ir dabar nemažai išleidžia. Tai ką tuomet bekalbėti apie vaikus. Manau kiekviena karta trumpam kažkuo susižavi ir kolekcionuoja. Dėl to ant prekybininkų pykti nereikia. Svarbiausia, kad toks pomėgis nevirstų manija. Būtų blogai, jei mano sūnus daugiau nieko neveiktų, tik su tais puponautais žaistų, tuomet dėl to tikrai susirūpinčiau“, - kalba penkiametį auginantis tėtis Raimundas.
Nebūtinai turi patikti tėvams
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytojos psichiatrės Orintos Ančiulytės teigimu, puponautais labiausiai domisi pradinukai: „Skirtingo amžiaus vaikams puponautai ne vienodai svarbūs. Dvejų metų vaikui toks žaislas nelabai įdomus, nes jis dar nelabai supranta, koks tai daiktas.
Penkiamečiai, šešiamečiai jau suvokia, kad juos galima rinkti. O pirmokėlis, antrokėlis puponautu gali susidomėti tik dėl to, kad draugai dėl jo pamišę. Tai natūralus bandos instinktas, būdingas vaikams, ieškantiems savo ego tapatumo. Mažieji linkę kopijuoti vienas kito elgesį, todėl tai žinodami prekybos centrai stengiasi iš to pasipelnyti.“
Pasak psichologės, būtina vaikus auklėti. „Svarbu vaikui paaiškinti, kad daiktai šiaip sau nedalijami, kad juos reikia užsitarnauti. Tėvai savo atžalos turėtų klausti, ar jam puponauto tikrai reikia. Gal jis norėtų ko nors kito. Jei puponautas vaikui tikrai reikalingas, tuomet suaugusieji neturėtų drausti juos rinkti. Tai, kas domina vaikus, nebūtinai turi patikti tėvams. Tik svarbu kontroliuoti, kad toks pomėgis netaptų manija“, - pabrėžia O. Ančiulytė.
Elementari rinkodara
Rinkodaros specialistas Egidijus Elijošius sako, kad tokios prekybos centrų vykdomos akcijos pačios savaime žalos nedaro: „Viskas priklauso nuo tėvų sąmoningumo. Jie patys turi nepasiduoti manipuliavimui. Juk būtent tėveliai sprendžia, ką pirkti. Jei vaikas reikalauja puponauto, tai, matyt, dėl to, kad jam kažko trūksta“.
Anot E. Elijošiaus tokios akcijos, kai prie prekės dovanojami žaislai, rengiamos ne šiaip sau. Žinoma, jos parduotuvėms naudą teikia, kitaip nebūtų rengiamos. Tai elementari rinkodara, kuri visada pasiteisina, nes taip žmonės nuperka daugiau prekių. Prekybos centruose atliekama ir kitų psichologinių triukų, pavyzdžiui, specialiai žemiausiuose vietose išdėstomos prekės vaikams, o aukščiau – suaugusiems.“
Rinkodaros specialisto teigimu, valstybinės institucijos dėl to papildomų veiksmų imtis neturėtų. „Niekas juk neverčia tų prekių pirkti. Be to, jei visi pradėtų vykdomas akcijas labiau kontroliuoti, tuomet greitai nebegalėtumėme ir kitų prekių įsigyti, nes kažkam jos kenksmingai atrodytų“, - sako specialistas.
