Aplinkosaugininkai, miškininkai ir saugomų teritorijų specialistai pajuda į reidą „Keturračių kontrolė“, vykstantį visoje Lietuvoje, prisijungia ir policija. Jonavos pašonėje plytinčiuose miškuose sustabdo keliu riedantį keturratį, prie vairo mergina – vairuotojo pažymėjimą turi, bet reikiamos kategorijos – ne, tad transporto priemonę tenka palikti ir kulniuoti pėstute, keturratį išveš pažįstami.
Patikrina ir miške važinėjančius motociklininkus – iš viso jų buvo 7, visų dokumentai tvarkingi. Keturratį vairuojantis pusamžis vyras sako, kad taisyklių nepažeidinėja: „Turim klubą ir važiuojam normaliai, daugiausia tie išdrasko piliakalnius su tais sportinukais, pacanai.“
Tvarkingas priemones vairuojantieji ir keliais važinėjantys – reidų nebijo. O chuliganiškai besielgiantys – bando jų išvengti sprukdami bekele ir niokodami mišką. Vos už kelių šimtų metrų grupė keturratininkų pamato artėjantį Valstybinių miškų urėdijos visureigį, kaip mat apsisuka sukeldami dulkes ir dingsta tankmėje.
Bėglius bando apsupti ir kitų tarnybų pareigūnai. Kelyje ir trijulė ant keturračių prasilenkia su miškininkais, bet vos šiems apsisukus, kad sustabdytų patikrinimui, neria gilyn į mišką.
„Didžioji dalis keturračių nesilaiko miško lankymo taisyklių ir pažeidinėja administracinį kodeksą, kur draudžiama važinėti per žolinę dangą, tai tikrai bėda yra didelė“, – sako miško apsaugos specialistas Mindaugas Kriščiūnas.
Jie nestoja, net stabdomi tarnybų su įjungtais švyturėliais. Per pievas ir laukus jie nurūksta patekę ir į aplinkosaugininkų akiratį. Mėtydami pėdsakus išsisklaido ir nulekia kas sau. Net ir užfiksavus juos, nubausti sunku – neatpažįstami nei keturračiai, nei jų vairuotojai.
„Keturračiai, kurie buvo neregistruoti, be transporto priemonės numerių, taip pat kaip matėm pagal fizinį asmenų sudėjimą – dalis iš jų tikrai buvo nepilnamečiai. Teko tikrai pavargt, vijomės“, – pasakoja gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Miške matyti daug šviežiai paliktų pažeidėjų vėžių, išmaltos pakelės, sudarkyti keliai, išdraskyti žali miško plotai. Akivaizdu, kad siaučia keturratininkai ir krosinių motociklų mėgėjai. Gamtos niokotojai padaro itin didelę žalą gamtai, sunaikina miško paklotę.
„Ji svarbi ne tik augalam ir medžiam bet ir mažiems vabaliukam, kurie ten gyvena, ir mikrosistemai, ir tiems patiems grybams. Visa ekosistema labai sudėtinga – jeigu ji suardoma, ji labai sunkiai atsikuria“, – teigia Kauno marių regioninio parko specialistas Evaldas Makrickas.
Pažeidėjams gresia baudos, tektų atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Valstybinių miškų urėdijos atstovai sako suniokotų vietų daug.
„Vat matom nulūžusi šaka yra, tai kai buvo snygis, tai keturratininkai norėdami pravažiuoti, jie važiuos per žolinę dangą, jie neapsisuks. Šis pažeidimas yra administracinė teisena ir bauda yra nuo 140 iki 300 eurų, ir žala gamtai“, – kalbėjo M. Kriščiūnas.
Adrenalino ištroškę pažeidėjai darko ir saugomas teritorijas, kultūros paveldo zonas, piliakalnių šlaitus. Specialistai sako, kad atsakomybė niokotojams gerokai per maža.
„Taip drąsiai, kaip šiandien vienam miške esam, apie 1000 hektarų teritorijoj šiandien dirbo ir pamatėm tokį kiekį keturračių, kurie bėga nuo pareigūnų- tai reiškia jie nieko nebijo – reikėtų baudas didinti“, – sako D. Jurevičius.
Tad dažnės reidai. O Seime jau skinasi kelią įstatymo pataisos, kuriose tokiems pažeidėjams griežtėja atsakomybė – nelieka įspėjimų, o baudos kyla iki tūkstančių eurų su transporto priemonės atėmimu.
„Pirmą kartą už neteisėtą pasivažinėjimą miškais ten kur negalima, miško paklote bauda nuo 500 iki 1500, antrą kartą jau toks asmuo būtų baudžiamas griežčiau: 1500- 3000 ir transporto priemonės konfiskavimas. Iš esmės ta turėtų sutramdyti šituos žmones“, – pasakoja Seimo narys Linas Jonauskas.
Siūloma išplėsti ir pažeidėjus galinčių bausti pareigūnų ribas. Keturratininkų pažeidimų miškuose kasmet daugėja. Aplinkosaugininkai pernai per visus metus sulaukė 30 pranešimų apie tokius pažeidimus, o šiemet jau gavo 18.