Priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, vėluojantį galutinį atsiskaitymą, kitas su darbo santykiais siejamas išmokas reikalauja daugiau nei 90 proc. į darbo ginčų komisijas besikreipiančių darbuotojų. Kiti gaunami prašymai – išspręsti darbuotojų nesutarimus su darbdaviu dėl įvairių pažeidimų, susijusių su darbo sutartimi ar darbo ir poilsio laiko apskaita, panaikinti drausmines nuobaudas. Darbdaviai dažniausiai prašo iš darbuotojų priteisti kompensacijas už padarytą materialinę žalą.
Iš viso per šį laikotarpį darbo ginčų komisijos įvairiuose Lietuvos regionuose gavo beveik 2,8 tūkst. prašymų – maždaug dviem šimtais daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tik 80 atvejų ieškovas buvo darbdavys, kitais – darbuotojai.
Apie 80 proc. išnagrinėtų bylų priimti pareiškėjams palankūs sprendimai: reikalavimai tenkinti visiškai arba iš dalies. Kitais atvejais šalys dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią darbo ginčų komisijos patvirtino savo sprendimu.
Dabartinė individualių darbo ginčų sprendimo tvarka, kai iš teismų jų nagrinėjimą perėmė darbo ginčų komisijos, galioja antrus metus. „Veiksmingai ir operatyviai dirbdamos (darbo ginčų sprendimo laikas – iki vieno mėnesio), komisijos suteikė galimybę ginti pažeidžiamas teises didesniam skaičiui žmonių, nes paslaugą valstybė teikia nemokamai, mažiau formalumų. O tai, kad darbo ginčų komisijos bylą nagrinėja trišaliu principu – nagrinėjant ginčą dalyvauja VDI, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai, skatina ir socialinį dialogą, kuris yra esminis civilizuotų darbo santykių pagrindas“, – teigia V. Mačiulaitis.
Lietuvoje veikia 13 darbo ginčų komisijų: keturios – Vilniuje, trys – Kaune, dvi – Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Alytaus ir Telšių darbo ginčų komisijos
Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai.
