Paskutiniąsias kelias savaites ties Meksikos pasieniu su JAV vyksta aršūs ginkluoti susirėminimai, kurie jau pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių, skelbia „The Economist“.
Be to, jau sužlugdyti net du bandymai pasikėsinti į vietos vyriausiąjį prokurorą. Paskutinysis pasikėsinimas įvykdytas sausio 17 dieną, kai suimti 3 granatsvaidžiais bei medžiokliniais peiliais ginkluotis asmenys. Kovojama ne šiaip sau. Prieš metus Meksikos prezidentu tapęs Filipe Calderonas siekia kovoti su narkotiku mafija ir šalies pasienyje dislokavo armijos dalinius, tuo tarpu mafija nenori prarasti aukso gyslos, kuria jai teko milžiniški pinigų srautai.
Iš to, kiek narkotikų buvo konfiskuota pastaruoju metu, galima spręsti apie realius kvaišalų kontrabandos mastus iš Meksikos į JAV. Vien per spalį policija areštavo 23,5 tonų kokaino – pats didžiausias konfiskavimas per visą šalies istoriją. Tiesa, prognozuojami kontrabandos srautai yra kur kas didesni. Manoma, kad per metus į JAV iš Meksikos įvežama nuo 530 iki 710 tonų narkotikų. Tokius skaičius pateikė Amerikos senatorius Richardas Nugaras. Meksikiečių gaujos jau kontroliuoja visą JAV metaamfetamino rinką. Jos taipogi plečia ir savo „verslą“ heroino prekyboje. Per 2006 metus heroino gamyba Meksikoje išaugo 58 proc.
Tiesa, paskutiniai areštai situaciją bent jau trumpalaikėje perspektyvoje gali tik pabloginti. Praėjusį mėnesį suimtas vieno iš didžiausių narkotikų kartelio Sinaloa lyderis Alfredo Beltranas, todėl susidaręs galios vakuumas gali tik paskatinti dėl narkotikų prekybos kontroliavimo tarpusavyje kovojančių gaujų susirėmimus. Kito įtakingo narkotikų kartelio Gulf lyderis Osielis Cardenasas jau metus sėdi viename iš Teksaso valstijos kalėjimų, tačiau narkotikų kontrabandos mastų jo įkalinimas nė kiek nesumažino.
Politikos apžvalgininkai jau svarsto, ar Meksikos neištiks Kolumbijos likimas, kai dešimtajame dešimtmetyje narkotikų prekeivių įtaką pakirto centrinės vyriausybės valdžią. „Aiškiai matyti, kad tokios demokratinės valstybės kaip Meksika bei kitos Centrinės Amerikos šalys patiria milžinišką organizuoto nusikalstamumo, narkotikų bei ginklų kontrabanda besiverčiančių asmenų iššūkį“ – teigia analitikas Thomas Shanonas.
JAV prezidento George‘o W.Busho administracija taipogi siekia padėti Meksikai kovoje su narkotikų prekeiviais. Baltieji rūmai siūlo per metus Meksikos kovotojams su narkotikais skirti 500 mln. dolerių. Tokiam finansavimui dar turi pritarti Kongresas. Tiesa, šis planas buvo paruoštas slaptai ir dėl to kai kurie „aikštingi“ demokratai žada jam nepritarti. Jei finansavimui vis dėlto būtų pritarta, tai amerikiečiai apmokytų Meksikos kovotojus su narkotikų prekyba bei suteiktų jiems reikiamos amunicijos. Tačiau svarbiausia yra tai, kad būti reformuota pati Meksikos teisinė sistema. Tarp numatomų reformų ir galimybė išimtiniais atvejais policininkams be orderio vykdyti kratas įtariamųjų namuose.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad kova su narkotiku prekyba yra nesėkminga ne dėl teisinių priemonių kovai trūkumo, bet dėl vyriausybę bei teisėsaugos organus apnikusios korupcijos.
Teigiama, kad iš prekybos narkotikais gautos gaujų pajamos prilygsta 4 proc. Meksikos BVP.
