Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 20 tūkstančių virusų ir bakterijų sukeltų žarnyno infekcijų.
Bakterinės žarnyno infekcijos sudaro apie 47 proc. visų užregistruotų ūmių žarnyno infekcijų.
Pagrindinis bakterinių žarnyno infekcijų rizikos veiksnys - netinkamas maisto ruošimas ir rankų higiena bei paruošto maisto laikymas netinkamomis sąlygomis (20-30 °C), kas sudaro palankias sąlygas ligos sukėlėjui daugintis maiste (pvz., salmonella spp.).
Bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, vėmimu, pykinimu.
Dažniausiai registruojamos per maistą plintančios bakterinės žarnyno infekcijos yra salmoneliozė ir kampilobakteriozė.
Salmoneliozė yra per maistą plintanti infekcinė liga, kurią sukelia salmonelės. Ligos inkubacinis periodas 6-72 val. Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per netinkamai termiškai paruoštą gyvulių ir paukščių mėsą, infekuotus kiaušinius.
Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Galimas infekcijos plitimas nuo žalios mėsos užkrėtus paruoštus vartoti maisto produktus, salmonelėmis užteršus maisto ruošimo paviršius ar inventorių.
Kampilobakteriozę sukelia campylobacter bakterijos. Liga dažniausiai pasireiškia po 2–5 dienų nuo užsikrėtimo. Dažniausiai užsikrečiama per maistą, blogai termiškai apdorotą paukštieną, kiaušinius, valgant nepasterizuotus pieno produktus.
Švenčių metu dažniausiai pagaminama daug maisto, kurio likučių išmesti nesinori ir kurį stengiamasi suvalgyti. Jeigu gaminant buvo nesilaikoma higienos reikalavimų, naudojami nekokybiški maisto produktai, kyla didelė rizika apsinuodyti maistu.
Siekiant išvengti ūmių bakterinių žarnyno infekcijų rekomenduojama:
visada nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą ir po jo, prieš valgį;
ruošiant maistą ir maistui naudoti tik švarų geriamąjį vandenį. Maisto produktus reikia saugiai laikyti šaldytuve, saugoti nuo musių, graužikų ir kitų gyvūnų;
perkant žalius ir termiškai apdorotus maisto produktus, stengtis juos atskirti, dėti į atskirus maišelius, dėžutes ar krepšius;
kruopščiai plauti vaisius ir daržoves;
nevartoti maistui nevirinto pieno, varškės, grietinės ar kitų maisto produktų, pirktų iš atsitiktinių asmenų gatvėse, turgavietėse;
perkant maisto produktus atkreipti dėmesį į jų laikymo sąlygas, ar nepasibaigęs jų realizacijos laikas.
gaminant valgį, apdorojant žalią maisto produkciją ir jau paruoštus produktus, naudoti atskirus peilius, pjaustymo lentas bei kitus indus;
po maisto gaminimo nuvalyti paviršius, o inventorių (peilius, pjaustymo lenteles, bei kitus indus) po kiekvieno panaudojimo kruopščiai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu su tam skirtomis plovimo priemonėmis;
Maistas laikomas paruoštu ir saugiu, kada temperatūra šiluminio apdorojimo pabaigoje pasiekia +75 °C. Svarbu nelaikyti virto, troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu dvi valandas.
Apibendrinant būtina pabrėžti, kad visų žarnyno infekcijų (ir bakterijų sukeltų, ir virusinių diarėjų) pagrindinė profilaktikos priemonė – tinkama rankų higiena.
