Šeštadienį, lapkričio 27-ąją, Europoje minima Pasipriešinimo pirkiniams (Buy Nothing Day) diena. Kasmet šią dieną minime paskutinįjį lapkričio šeštadienį. Taip visuomenė, kurią analitikai vadina vartotojiška, skatinama susimąstyti apie įvairiausių pirkinių reikalingumą.
Lietuvaičiai kartu su visais europiečiais simboliškai mini „Nepirk nieko“ dieną, tačiau nori nenori, susidaro toks įspūdis, kad tai daroma vien tik dėl „pliuso“ – vieną dieną neužsukę į parduotuves, tarsi netyčia kitą dieną perkame dukart daugiau.
Pasikeitė apsipirkimo kultūra
Kad lietuvaičiai apie „Nepirk nieko“ dieną kalba tarsi iš reikalo yra pastebėję šalies prekybos centrai. „Kiekvieną šeštadienį skelbiame „Didžiojo apsipirkimo“ dieną, kai perkantiems daugiau nei už 100 litų suteikiame 10 proc. nuolaidą“, – pasakojo „IKI“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta, tvirtinęs, jog šeštadieniais apyvarta įprastai būna kur kas didesnė nei paprastomis darbo dienomis.
Anot jo, prasidėjus sunkmečiui gerokai pasikeitė lietuvių apsipirkimo kultūra. „Išmokome atsargiau rinktis prekes, „medžioti“ akcijas ir nuolaidas, susidaryti pirkinių sąrašus“ – vardijo pokyčius V. Lopeta. Pasak „IKI“ atstovo, „Nepirk nieko“ diena sunkmečiu lietuviams visiškai neaktuali.
Ar įmanoma, kad Lietuvoje tokia diena būtų minima nuoširdžiai ir visa tauta ignoruotų prekybos vietas paskutinį lapkričio šeštadienį? V. Lopeta tikino, kad tokia situacija be abejo turėtų įtakos prekybos centrų darbui, darbo laikui. „Tačiau didelė mūsų pirkėjų dalis renkasi kasdienio vartojimo prekes, todėl jomis greičiausiai apsirūpintų kitą dieną tiesiog nusipirkdami norimo produkto daugiau“, – svarstė „IKI“ Komunikacijos skyriaus vadovas.
Sunku įsivaizduoti
Kad lietuvaičiai nėra aktyvūs „Nepirk nieko“ dienos šventėjai, pastebi ir UAB „MAXIMA LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė. Anot jos, pažvelgus į praėjusių ir ankstesnių metų apyvartos pokyčių nematyti. „Praėjusiais metais nei žmonių skaičius, nei apyvarta nerodė, kad pirkėjų buvo mažiau nei įprastą dieną. Galbūt dėl to ir kitą dieną nepajutome išaugusių pardavimų ar žmonių antplūdžio“, – tikino ji.
L. Muižienei neįtikėtina pasirodė ir tai, kad lietuvaičiai galėtų iš tiesų pradėti ignoruoti prekybos centrus „Nepirk nieko“ dieną. „Žmonės lankosi parduotuvėse tada, kai jiems reikia ir atsižvelgiant į tai formuojamas parduotuvių darbo laikas, – pasakojo ji. – Jei lietuviai pradėtų minėti šią dieną ir niekas neitų į parduotuves, tada jos ir nedirbtų. Tačiau kol kas sunku įsivaizduoti, kad taip galėtų nutikti.“
Per mažai informacijos
„Rimi Lietuva“ atstovė Jovita Bagdonaitė taip pat tvirtino, kad nei menkesni pardavimai, nei gausus pirkėjų antplūdis kitądien neparodė, kad lietuvaičiai būtų linkę minėti „Nepirk nieko“ dieną. Pasak jos, visuomenė per mažai informuota apie šią dieną ir jos prasmę.
„Nors tokia diena skirta vartotojų sąmoningumui skatinti, tenka pripažinti, kad panašios iniciatyvos, kaip kad, pavyzdžiui, diena be automobilio, sulaukia labai mažo palaikymo Lietuvoje. Tam turi įtakos ir mūsų vertybės bei prioritetai“, – tvirtino J. Bagdonaitė.
„Rimi Lietuva“ atstovė negalėjo patvirtinti, kad iš tiesų nieko nepirkę vieną dieną, lietuvaičiai atsigriebia kitą dieną nusipirkdami visko dukart daugiau. „Tai pavieniai atvejai. Galime pastebėti, kad sunkmečiu pirkėjai įprato atidžiau rinktis produktus ir mažiau pinigų išleidžia ne pirmo būtinumo prekėms“, – sakė J. Bagdonaitė.
Anot jos, jeigu Lietuvoje iš tiesų visi nuoširdžiai minėtų „Nepirk nieko“ dieną, greičiausiai duris užvertų ir didžioji dalis prekybos centrų.
Priklausomybė nuo pirkimo
Psichologai tikina, jog nuolatinis ir netgi liguistas visko pirkimas gali būti ligos požymis, dar kitaip – ženklas, kad sergate pirkimo manija. Kenčiantieji nuo šio sutrikimo neatsižvelgia, ar daiktas, kurį jie perka, vertingas, reikalingas – svarbiausia pats procesas.
Tvirtinama, kad dažniausiai pirkimo manijos priežastys slypi gilioje vaikystėje. Pirkiniais „emocinį badą“ nuslopinti bandys tie žmonės, kuriems vaikystėje tėvai savo dėmesio stoką bandė kompensuoti žaislais, naujais daiktais. Pirkdami naujus daiktus tokie žmonės jaučiasi padėties šeimininkais.
Deja, naujų daiktų pirkimas ir jų turėjimas dažniausiai laimės nė kiek neprideda. Jau užvėręs parduotuvės duris pirkimo manija sergantis žmogus pasijunta blogai ir ima graužtis, kad išleido nemenką sumą pinigų. Grįžęs namo jis savo pirkinius slepia, naikina, o galiausiai tam, kad pasijustų geriau, bėga atgal ir perka dar kartą.
Kaip pirkti teisingai?
Jei jau vis dėlto nusprendėte aplankyti parduotuvę net ir „Nepirk nieko“ dieną, stovėdami tarp gausiai nukrautų lentynų susimąstykite, ar tai, ką pirksite, yra būtina. Kaip nusipirkti ne per daug? Išsamaus gido nerasite kone niekur, o daugelis pirkėjų turi savas taisykles, kaip per vieną dieną neišleisti mėnesio algos. Pateikiame kelis patarimus, kurie galėtų padėti išmokti pirkti teisingai.
1. Planuokite pirkinius namuose. Visuomet apsižiūrėkite ir gerai pagalvokite, ko trūksta iš tiesų, pasiklauskite visų šeimos narių, ko jiems reikėtų, ir sudarykite sąrašą, kurio parduotuvėje griežtai laikykitės. Neleiskite sau nukrypti į šalį nuo to, ką užsirašėte lapelyje!
2. Pirmiausia pirkite tai, ko reikia iš tiesų: maistas, namų apyvokos reikmenys. Susižavėjote dailiu indų servizu, spalvingais puodeliais, plastmasiniais maisto laikymo indeliais, nukainuotais rankšluosčiais ir manote, kad jų jums reikia? Apsukite kelis ratus parduotuvėje nešdamiesi norimą daiktą rankose ir sugalvokite bent penkias įtikinamas priežastis, kodėl jums reikia dar vieno tokio daikto namuose. Greičiausiai jau po pirmų kelių žingsnių suprasite, kad iš tiesų „užkibote“ ant pardavėjų kabliuko imdami tai, ko jums visai nereikia, ir padėsite daiktą į šalį.
3. Jei susigundėte nauja kosmetika, gerai paskaičiuokite, ar jums reikia dar vieno veido kremo, tušo, šampūno. Nepamirškite, kad atidaryti šie daiktai sparčiai genda, todėl didelė tikimybė, kad nespėsite suvartoti nė pusės indelio nusipirko naujo kremo ar tušo.
4. Jei suprantate, kad eidami patys apsipirkti į parduotuvę išleisite kur kas daugiau pinigų, keliaukite ne vienas arba siųskite ką nors vietoje savęs, įdavę reikalingų daiktų sąrašą. Labai tikėtina, kad jūsų siųstas asmuo nenupirks jums dar vieno batų šepečio, salotinių rinkinio ar dėl akcijos pigesnio kondicionieriaus plaukams.
