Pastaruosius kelerius metus Lietuvą krėtė beprecedentė krizė – žiaurūs taupymo sprendimai, milžiniška emigracija, išaugęs nedarbas turėjo didelės įtakos žmonių gyvenimo kokybei ir vartojimo įpročiams. ,,Žmonės tapo reiklesni, jie labiau taupo, tačiau skirtingos žmonių grupės į pokyčius reaguoja skirtingai”, - pristatydama antrąjį tyrimą ,,Lietuvos anatomija” sakė sociologė Rūta Gaudiešienė.
Tačiau lygindama naujo tyrimo rezultatus su tokio paties tyrimo, atlikto prieš pat krizę - 2008 metais rezultatus, ji sakė, kad skirtingos šalies gyventojų grupės pokyčius vertina nevienodai.
Naujausias vartotojų įpročių ir vertybių tyrimas atskleidė, kad net 47 proc. mūsų šalies gyventojų atsilaikė prieš finansinę krizę, o 9 proc. nepatyrė jokių jos padarinių. Skaičiuojama, kad krizė pažeidė 25 proc. Lietuvos žmonių, o net 19 proc. apklaustųjų jaučiasi sutriuškinti. Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei šalies gyventojų (54 proc.) mėnesio pabaigoje kyla sunkumų apmokant sąskaitas.
Ryškiausi pokyčiai – laisvalaikio srityje
R. Gaudiešienės teigimu, galima išskirti 4 grupes, o ryškiausi pokyčiai yra laisvalaikio srityje. ,,Žmonės daug mažiau bendrauja tarpusavyje, net su vaikais sumažėjo bendravimas”, - sakė ji. Sociologė atkreipė dėmesį, kad jaunimas bendrauja naudodamasis technologijomis, tačiau akivaizdžiai vienas su kitu žmonės matosi rečiau. Ji taip pat pabrėžė, kad lyginant su situacija prieš ketverius metus, dabar padidėjo alkoholio vartojimas. Anot sociologės, šioje srityje daugiausia pokyčių patyrė aukštesnes pajamas turintys žmonės ir ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu.
Kita tendencija, pasak R. Gaudiešienės, vis labiau skubame. ,,Teigiančių, kad vienu metu darome vieną darbą, mažėja. Mes skubame, patiriame daugiau streso”, - sakė R. Gaudiešienė, atkreipdama dėmesį, kad tyrimo duomenimis prieš ketverius metus mes buvome lėtesni. Tačiau dabar, anot jos, esame racionalesni - mes mažiau vartojame ir lengviau ko nors atsisakome.
Dar viena tendencija turėjo įtakos vartojimo įpročiams. ,,Mes net nesidžiaugiame – anksčiau noriai papasakodavome apie naują pirkinį, o dabar tai daro 40 proc. mažiau žmonių. Ir nepasisant to kad perkame mažiau, mes vis dar sakome, kad perkame daugiau daiktų negu mums reikia“, – komentuodama tyrimo rezultatus sakė R. Gaudiešienė.
„Lietuvos gyventojai tapo taupūs ir reiklūs nuolaidų medžiotojai, nebenori už nieką mokėti daugiau – nei už išskirtinumą, nei už lietuvišką prekę, nei už ekologiją. Pavyzdžiui, 2008 metais kone trečdalis (29 proc.) apklaustųjų buvo linkę rinktis ekologiškus gaminius net ir tuo atveju, jei jie kainuoja brangiau, o 2012 metais tokių respondentų buvo jau 19 procentų. Dabar žmonės už nieką nenori mokėti brangiau“, – aiškino sociologė. Anot jos, tyrimo duomenimis, labiausiai pokyčius pajuto aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės.
Prekės ženklus nukonkuravo išpardavimai
,,Lietuva dar žemiau smuktelėjo po skurdo riba. Augo pajamos žemesnes pajamas turinčių žmonių grupėse, bet labai akivaizdžiai sumažėjo žmonių, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra 1700 litų ir daugiau”, – komentuodama tyrimo atskleisus pokyčius, įvykusius nuio 2008 iki 2012 metų, sakė sociologė, SIC tyrimų strategijos vadovė R. Gaudiešienė. Ji atkreipė dėmesį, kad skirtingos Lietuvos gyventojų grupės pinigų stygių pajuto skirtingai, tačiau daugiau negu pusė apklaustųjų (54 proc.) prisipažino, kad jie gali apmokėti ne visas sąskaitas.
Tyrimo autorių duomenimis, per kelerius pastaruosius metus pasikeitė vartotojų požiūris – gerokai dažniau domimės ne garsiais prekių ženklais pažymėtais gaminiais, o išpardavimais. „Žmonės nemyli prekinių ženklų taip, kaip mylėjo prieš ketverius metus”, – sakė komunikacijos konsultantas Mykolas Katkus. Anot jo, nors prekybininkams tai labai nepatinka, žmonės akivaizdžiai laukia išpardavimų. Tai ypač akivaizdu lietuviškų gaminių grupėje.
Išaugo tinklaraščių ir „Facebook“-o karta
Pasak M. Katkaus, ypač ryškūs pokyčiai per ketverius pastaruosius metus įvyko informacijos vartojimo srityje – menksta tradicinės žiniasklaidos galia ir didėja lietuvių atvirumas naujosioms medijoms. Tyrimo duomenimis, prieš ketverius metus internetas kaip pagrindinis žinių šaltinis buvo 37 proc. respondentų, o 2012-aisiais šis skaičius siekė jau 48 procentus.
„Tradicinės spaudos skaitomumas per ketverius metus sumažėjo perpus, o interneto žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartojimas augo neįtikėtinais tempais. Pavyzdžiui, jauniausia karta prie „Facebook“ socialinio tinklo prisijungia per penkias sekundes, vos atsibudę“, – sakė M. Katkus. Anot jo, tyrimas atskleidė, kad „pasitikėjimas interneto informacija Lietuvoje yra stulbinamas – vos 5 proc. respondentų teigia, kad bloguose, informaciniuose portaluose ar socialinėje žiniasklaidoje jie randą prastą, netikslią, perdėtą informaciją, kuri labiau erzina nei padeda apsispręsti“.
„Lietuvos anatomijos” tyrimas taip pat atskleidė, kad per ketverius metus mes tapome kur kas racionalesni, labiau suprantame, kad daug kuo turime pasirūpinti patys, o ne laukti valstybės pagalbos, teisingiau vertiname realias savo galimybės, tačiau tapome ir piktesni, ciniškesni, labiau užsidarę savo rate, apibendrindami sakė tyrimo autoriai.
