Miesto gatvėms riedėti pritaikytas triratis, pasak Rimanto, pranoko jo lūkesčius. Elektra varomas modelis nedidelis, bet labai patogus. Jau garbaus amžiaus senjoras džiaugiasi dviratį išmainęs į triratį, o pagal užsakymą padaryta transporto priemonė dar ir traukia aplinkinių dėmesį.
„Draugas davė man pavažiuoti su elektriniu dviračiu ir prilipau. Čia abu ratai varomi, diferencialas puikus, posūkį vietoj daro, vienu žodžiu, čia Sigito smegenys ir auksinės rankos“, – sako triračio savininkas Rimantas Labunskas.
Penkiasdešimtmetis panevėžietis Sigitas Burokas išties turi auksines rankas. Savadarbiai triračiai gimsta čia pat, nuosavo namo garaže. O sukūręs vieną, tuoj pat imasi kito konstravimo. Ir štai – naujausias elektrinis arkliukas, supertylus triratis, primenantis motociklą.
„Čia pats naujausias, prabangiausia versija elektrinio triračio. Jo dizainas keičiasi, pagal pirmą, tai jau antras modelis viskas tobulėja priekinė šakė išdirbta savomis rankomis. Pačio modelio dizainas pakeistas, elektrinės dalies patobulinimai.“, – pasakoja triračių konstruktorius Sigitas Burokas.
Nors kaina tokių triračių nėra pigi maža, prasideda nuo 3 tūkst eurų, pasak meistro, konceptą išbrangina kokybiškos elektrinės dalys, akumuliatoriai, dizaino sprendimai.
„Tai yra elektriniai triračiai skirti važinėti vien tik elektra nuvažiavimo atstumai priklauso nuo akumuliatorių nuo jų galios pagal klasę pagal investicijas brangesni jie bus galingesni“, – teigia S. Burokas.
Be to, šiuos triračius galima įkrauti elektromobilių stotelėse. O su viena įkrova nuriedėti galima net 200 km. Tiesa, jų greitį Sigitas yra specialiai apribojęs iki 50 km/h. Bet ir tiek pakanka mėgautis pojūčiais ir laisve.
„Jau tiek apvažiavau, kad aš net nesapnavau. Man savo malonumui čia laisvės pratęsimas. Kai jau nebėra tiek energijos vaikščiot. Daug apeiti, su mašina nepravažiuosi tiek kiek yra tų dviračių takų“, – kalbėjo R. Labunskas.
„Saugumas ir dar kartą saugumas čia yra šventas reikalas. Nes gyvenam vieną kartą ir reikia save saugoti“, – sako S. Burokas.
Vienetinėms transporto priemonėms silpnybę jaučiantis vyras elektrotriratį nuo brėžinių sugeba sukonstruoti vos per kelis mėnesius. Ir nors visą gyvenimą dirbo šaltkalviu, meistrauti garaže patiko visada.
„Svajonė buvo nuo vaikystės, bet kaip ir visi viską atidedam rytdienai o aš sakyčiau, kad rytdieną reikia pradėti daryti šiandien“, – pasakoja S. Burokas.
Panevėžiečio didžiausia svajonė kada nors imti ir išplėsti šių išskirtinių triračių verslą.
