Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas sako, kad valstybė serga liga, kurios niekaip neįmanoma įveikti – vairuotojai baudžiami, nors pareigūnai į situaciją įsigilina per menkai.
Tačiau ministerijos, taip pat policijos atstovai atrėžia – pareigūnai baudas skiria tik tada, kai turi realiai pagrindžiamų įrodymų.
Nusivertė lygioje vietoje
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyriausiasis ekspertas Vytautas Zelianka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo istorija, į kurią pateko jo artimas bičiulis.
„Vienas toks senas bičiulis dabar parašė. Pasiguodė. Kad važiavo motociklu, kurio, kaip suprantu, vairuoti labai jau gerai nemoka (o kas labai gerai moka, tegul meta, kad ir pirštinę) ir nusivertė lygioje vietoje nuo jo. Niekas nenukentėjo, tik pats truputį apsilamdė, ne tokia išvaizdi tapo šukuosena ir drabužiai, o motociklo prekinė išvaizda patyrė smulkias padidinto dėvėjimosi žymes.
Pasiguodęs man, bičiulis sako: viskas čia dar būtų tiesiog normalus gyvenimo įvykis, bet yra ir dalykų, kurių nesuprantu. Įvykį aptiko policija. Ir prie savo įprastinės tarnauti ir apsaugoti funkcijos mielai pridėjo dar vieną, kurią kažkodėl taip mėgsta – nubausti“, – rašė V. Zelianka.
Buvęs teisėjas kiek vėliau išsiaiškino, kad policijos pareigūnai pritaikė bausmę pagal Administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatoma, kad už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, nusižengusiam transporto priemonės vairuotojui gresia bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Galiausiai pareigūnai, pasak V. Zeliankos, administracinio nusižengimo protokole parašė, kad bauda nuo motociklo nukritusiam asmeniui skirta už saugaus greičio nesilaikymą.
Tačiau buvęs teisėjas sako, kad šią teisinę formuluotę savo teisminėje praktikoje girdėjo ne kartą. O jeigu asmuo buvo nubaustas, pasak jo, mėginimai nuginčyti pareigūnų sprendimą dažniausiai nueidavo perniek.
„Puikiai žinau šitą formulę, nes daug teko su ja dirbti. Nesėkmingai, tiesa sakant, nes jokie aiškinimai ir įtikinėjimai nepadėdavo prieš 25 metus. Matyt, niekas nepasikeitė ir dabar. Vien pats eismo įvykio faktas pareigūnams yra pakankamas įrodymas nustatyti vairuotojo neteisėtus veiksmus ir kaltę, taip lengva ranka pripažinti žmogų pažeidėju.
Greta „pažeidė viešąją tvarką“, tas „nesilaikė saugaus greičio“ yra turbūt pati kvailiausia nes pati talpiausia, bet mažiausiai konkrečių reikalavimų savo turiniui turinti teisinė formuluotė, skirta nubausti bet ką beveik bet kokiomis aplinkybėmis, jeigu nubausti labai norisi. Ir viena seniausių liekanų teisiniame slenge, atėjusi tiesiai iš mentovsko sovietmečio“, – teigė jis.
V. Zelianka atkreipia dėmesį, kad motorinė transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Tuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pažymėjęs, kad jeigu tam tikras objektas ar veikla kelia didesnį pavojų aplinkiniams, tolimesni teisiniai veiksmai atliekami vertinant keletą kriterijų – itin didelę žalos atsiradimo riziką, taip pat ir negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis.
„Tai reiškia, kad joks vairuotojas, valdantis transporto priemonę, pagal tokį konceptą negali 100 proc užtikrinti savo valdomos transporto priemonės visiškos kontrolės ir nėra apsaugotas nuo avarijos įvykio. Kad ir kaip stengtųsi, kad ir koks rūpestingas ir atsargus būtų. Bet valstybei policijos pareigūnų asmenyje tai nė motais.
Civilinė atsakomybė be kaltės yra suprantama. Tačiau atsakomybė pagal viešąją teisę? Valstybės baudimo sankcijos prieš asmenis, kurių kaltės nėra (tiksliau – ji niekada net netiriama, nes kam)?“ – ironiškai klausė teisės žinovas.
Teisininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors bauda, rodos, nėra didelė ir siekia vos 10 eurų, o patys vairuotojai, įvertinę galimas teismines išlaidas, nurodytą sumą galiausiai sumokės, V. Zelianka įžvelgia gilesnę problemą.
„Tai, mano akimis, labai rimtas simptomas. Kad niekaip negalime įveikti ligos, kuria valstybė serga – visi įtartini, todėl truputį nubausti niekam dar nepakenkė. Vienas baustas dešimties nebaustų vertas. O juk tokį suvokimą reikia varyt iš trobos šluota ir skuduru, dar ir chlorkalkių ant viršaus užpilti. Kad niekada nebeprisikeltų ir nebegrįžtų“, – svarstė buvęs teisėjas.
Tikina, kad be pagrindo vairuotojų nebaudžia
Kaip portalui tv3.lt teigė Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT), tam, kad būtų įvertinta, ar minėtą atvejį pareigūnai nustatė pagal visus teisinius reikalavimus, būtina žinoti daugiau detalių. Tačiau pastebima, kad asmenims gali būti skiriamos baudos tik tuo atveju, jeigu buvo užfiksuotas KET pažeidimas.
„Atsakomybė už KET pažeidimą taikoma ne tik tada, kai sugadintas turtas arba sužeistas asmuo. Jei motociklo vairuotojas nesuvaldė motociklo ir griuvo, tikėtina, kad jis nesilaikė kurio nors KET punkto reikalavimo.
Pareigūnai, tirdami konkretų atvejį ir konkrečią situaciją, tikriausiai nustatė, kad buvo pažeistos KET ir, vadovaudamiesi Administracinių nusižengimų kodeksu, pritaikė administracinę atsakomybę. Tas pats grėstų ir automobilio, el. paspirtuko ar dviračio vairuotojui, jeigu būtų nustatyta, kad vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų“, – paaiškino LKPT Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos atstovai atkreipia dėmesį, kad jeigu tai būtų buvęs mažareikšmis pažeidimas, pareigūnai būtų skyrę tik įspėjimą
„Šiuo atveju nėra pagrindo tikėtis, kad asmuo turėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės už KET pažeidimą tik dėl to, kad nieko nesužalojo ir nieko nesugadino.
Kartu pažymėtina, kad už mažareikšmius nusižengimus, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnį, galima nepradėti teisenos, o pareikšti žodinę pastabą“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.
Policija vykdys reidus
LKPT atstovai primena, kad policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, šį mėnesį šalies keliuose vykdys šias respublikines prevencines priemones:
● Sausio 18–20 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.
● Sausio 23–26 d.:
– Pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.
– Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.).
● Sausio 30–31 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į avaringumo būklę prižiūrimoje teritorijoje, gali organizuoti papildomus reidus.
