Diana JANUŠAITĖ Lietuva sensta. Medianinis gyventojų amžius 2014 m. pradžioje siekė 42 (2004 m. – 37). Vyriausia visuomenė išlieka Rytų Lietuvoje ir kurortuose, jauniausia – sostinėje ir trijų didžiųjų miestų rajonuose. Kasmet šalį palieka vis daugiau jaunų asmenų. Gyventojų skaičius šalyje per 4 metus sumažėjo 4,3 proc. Daugiausiai žmonių išvyko iš Klaipėdos ir Šiaulių miestų, Pagėgių bei Šilutės.
Vis dėlto pastebima, kad į kai kurias savivaldybes grįžta ar atvyksta vis daugiau asmenų. 2014 m. į Lietuvą grįžo ar atvyko 5 kartus daugiau asmenų nei 2004 ar 2010 m. Taip pat intensyvėja vidinė migracija: pernai gyvenamąją vietą šalyje pakeitė beveik 63 tūkst. žmonių.
Tokius duomenis atskleidė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje atliktos savivaldybių analizės rezultatai.
Intensyvėja vidinė migracija
Šiaulių apskrityje vidinės migracijos srautai suintensyvėjo – pernai čia gyvenamąją vietą pakeitė beveik dešimtadaliu daugiau gyventojų nei 2013-aisiais, o Šiaulių rajonas pateko į patraukliausių keisti gyvenamąją vietą savivaldybių dešimtuką.
Analizės duomenimis, pernai į Šiaulių apskritį atvyko gyventi 6202, išvyko – 7370 asmenys. Tuo tarpu 2013 m. gyvenamąją vietą regione pakeitė atitinkamai 5863 ir 6955 asmenys. Dar ženklesnis vidinės emigracijos šuolis pastebimas Šiaulių rajone, kur per metus gyvenamąją vietą pakeitė ketvirtadaliu (25 proc.) daugiau. Savivaldybių dešimtuke pagal vidinę migraciją 1000 gyventojų Šiaulių rajonas iš 9 vietos pakilo į 7. Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės teigimu, sprendimui keisti gyvenamąją vietą įtakos gali turėti daugelis veiksnių. Tačiau vienas pagrindinių – geresnės gyvenimo kokybės siekis. „Vieniems tai reiškia švaresnę ir ramesnę aplinką užmiestyje, kitiems – aktyvesnės darbo rinkos privalumus, tretiems – optimizuotą būsto ir asmeninio transporto išlaikymą, dar kitiems – erdvesnį būstą. Sprendžiant iš to, jog pagal pasirinktą gyvenamąją vietovę pirmavo didmiesčių rajonai, kurortai bei savivaldybės, iš kurių ankstesniais metais intensyviai emigruodavo gyventojai į kitas šalis, manyčiau, jog intensyvesnę vidinę migraciją paskatino būtent pagerėjusios finansinės galimybės bei siekis investuoti sukauptas santaupas“, – sakė O. Bložienė.
Anot jos, pirmenybę teikti vidaus, o ne tarptautinei emigracijai galima laikyti teigiama tendencija, galinčia sumažinti atotrūkį tarp savivaldybių, taip pat išlaikyti konkurencingą darbo jėgą šalyje.
Vidutinis atlyginimas auga
Ne paslaptis, kad žmonės labiausiai nori gyventi ten, kur galima uždirbti daugiausiai. Remiantis analizės duomenimis, vidutinis atlyginimas per metus augo visose savivaldybėse, išskyrus Elektrėnų ir Mažeikių savivaldybes. O. Bložienės pastebėjimu, tai galima sieti su tose savivaldybėse veikiančių didžiųjų verslo subjektų veikla.
„Orlen Lietuva“ gamykla pernai dirbo tik 60 proc. savo faktiniu pajėgumu, tad bendrovės pajamos, palyginti su 2013-aisiais, sumažėjo 43 proc., tai galėjo turėti įtakos jos bei susijusių įmonių darbuotojų pajamoms“, – pateikė pavyzdį finansų ekspertė.
Atotrūkis tarp savivaldybių, lyginant gaunamas mėnesines pajamas, nesiliauja didėti. Pernai skirtumas tarp pagal šį dydį pirmaujančio Vilniaus miesto ir greta įsikūrusios Šalčininkų savivaldybės sudarė 226 eurus, o 2013-aisiais – 207 eurus. Lyginant pastarojo penkmečio vidutinio atlyginimo po mokesčių dydžio tendencijas, mažiausias skirtumas buvo fiksuotas 2009 m. pabaigoje (163 eurai/mėn.).
Per metus labiausiai atlyginimai išaugo Trakų rajone, Pagėgių savivaldybėje ir Marijampolės rajone – daugiau nei 10 proc., o šalies mastu buvo užfiksuotas vidutiniškas 5 proc. augimas. Akmenėje, Alytuje, Šalčininkuose ir Klaipėdos rajone atlyginimai augo lėčiausiai (iki 1 proc.).
Mažiausi atlyginimai išlieka Šalčininkų, Zarasų ir Kalvarijos savivaldybėse (vidutiniškai apie 400 Eur/mėn.), didžiausi – sostinėje, uostamiestyje ir didžiuosiuose pramonės centruose (vidutiniškai apie 600 Eur/mėn). Galime pasidžiaugti, kad Šiaulių mieste gaunamas vidutinis mėnesio atlyginimas yra vienas didžiausių Šiaulių regione (vidutiniškai apie 482 Eur/mėn.). Mus lenkia tik Akmenės rajonas (vid. apie 495 Eur/mėn.). Mažiausiai uždirbama Radviliškio rajone (vid. apie 421 Eur/mėn.).
O. Bložienė: „Manyčiau, jog intensyvesnę vidinę migraciją paskatino būtent pagerėjusios finansinės galimybės bei siekis investuoti sukauptas santaupas.“ 1
